Ateityje reikalingų įgūdžių ugdymas

Norėdama sužinoti, ką žmonės galvoja apie darbo aplinkos pokyčius, įmonė „Deloitte“ neseniai atliko Europos darbo jėgos tyrimą. 15 mėnesių trukusiame tyrime buvo apklausta daugiau kaip 15 000 žmonių iš 10 Europos šalių. Čia apibendrinome pagrindines išvadas.

Dauguma darbuotojų mano, kad technologijų naujovės darbo aplinką veikia teigiamai.

„Deloitte“ nustatė, kad darbuotojai paprastai teigiamai žiūri į technologijų pokyčių įtaką įgūdžiams:

• 51 proc. darbuotojų mano, kad per 10 metų automatizavimas pagerins jų darbo kokybę;
• 50 proc. tiki, kad automatizavimas suteikia jiems galimybę įgyti naujų įgūdžių;
• 48 proc. galvoja, kad automatizavimas padidins jų našumą;
• tik 24 proc. darbuotojų mano, kad dėl automatizavimo jų darbas taps nereikalingas;
• tik 26 proc. sako, kad automatizavimas kelia grėsmę jų darbo garantijoms.

Kai atsižvelgiama į išsilavinimo lygį, labiau išsilavinę darbuotojai technologijų poveikį vertina pozityviau, o žemesnio lygio darbuotojų požiūris negatyvesnis.

Dauguma darbuotojų jaučiasi pasirengę ateičiai

Beveik 90 proc. darbuotojų mano, kad jie yra „tam tikru mastu pasirengę“ arba „labai gerai pasirengę“ ateičiai.

Kalbant apie esminių įgūdžių lygį:

• 52 proc. mano, kad jie jau turi aukšto lygio IT įgūdžių (23 proc. teigia, kad jiems reikėtų tobulinti turimus įgūdžius);
• 45 proc. apklaustųjų jau turi aukšto lygio techninių žinių (20 proc. reikia tobulinti turimus įgūdžius);
• 38 proc. jau turi aukšto lygio mokymosi įgūdžius (19 proc. turi tobulinti turimus įgūdžius).

Darbuotojai taip pat mano esantys labiau pasirengę naujų technologijų, nei kitų veiksnių formuojamai pažangai:

• 26 proc. mano, kad jie yra labai gerai pasirengę;
• 22 proc. mano, kad jų darbdavys yra labai gerai pasirengęs;
• 19 proc. – kad jų sektorius yra labai gerai pasirengęs;
• 14 proc. tiki, kad vyriausybės ir (arba) politinės institucijos yra labai gerai pasirengusios.

Dauguma darbuotojų mano, kad politikos priemonės turėtų būti orientuotos į švietimą ir mokymą

Paklausti apie įvairias priemones, kurias gali inicijuoti vyriausybė, darbuotojai didžiausią dėmesį skiria švietimui ir mokymui:

• 52 proc. darbuotojų mano, kad įgyvendinant politikos priemones pirmiausia reikia gerinti profesinio mokymo prieinamumą;
• 52 proc. mano, kad įgyvendinant priemones pirmenybė turėtų būti teikiama vidurinio mokymo gerinimui;
• 46 proc. mano, kad įgyvendinant priemones pirmenybė turėtų būti teikiama prieigos prie naujų technologijų gerinimui;
• 42 proc. teigia, kad įgyvendinant priemones pirmiausia reikėtų gerinti universitetinį išsilavinimą;
• tik 21 proc. mano, kad įgyvendinant priemones pirmenybė turėtų būti teikiama technologijų, dėl kurių kyla pavojus darbo vietoms, naudojimo apribojimui.

Skirstant rezultatus pagal išsilavinimo lygį matyti, kad žemesnį išsilavinimą turintys darbuotojai labiau linkę palaikyti naujų technologijų ribojimą.

Pagrindinės išvados ir rekomendacijos

• Dauguma darbuotojų yra pasirengę pasinaudoti technologijų teikiamomis galimybėmis. Tai prieštarauja tradicinei nuomonei, kad darbuotojai bijo technologinių pokyčių ir jiems priešinasi. „Deloitte“ rekomenduoja politikos formuotojams rasti būdą, kaip įtraukti darbuotojus į pereinamąjį procesą, o valdžios institucijos turėtų sutelkti dėmesį į pozityvų skaitmeninės revoliucijos pristatymą (pvz., pabrėžti technologijų potencialą kurti darbo vietas).
• Žemos kvalifikacijos darbuotojai gali likti nuošalyje, jei nebus imtasi tinkamų veiksmų. Darbuotojai, kurių išsilavinimo lygis aukštas, savo darbo ateitį vertina optimistiškiau nei tie, kurių išsilavinimo lygis žemesnis. „Deloitte“ rekomenduoja vyriausybėms imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad visi suprastų ketvirtosios pramonės revoliucijos realijas ir būtų jai pasirengę, visų pirma įgyvendinant pritaikytas politikos priemones, skirtas padėti tiems, kuriems kyla didžiausia rizika būti paliktiems nuošalyje.
• Darbuotojai tikisi, kad vyriausybė rodys pavyzdį ir pateiks visa apimančią sistemą. Tai, kad didelė dalis darbuotojų mano, jog yra pasirengę ateičiai, rodo, kad kai kurie iš jų gali nepakankamai įvertinti būsimų pokyčių poveikį ir kad apskritai trūksta informacijos apie poreikį kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti. „Deloitte“ rekomenduoja vyriausybėms ir valdžios institucijoms teikti informaciją darbuotojams ir rodyti teigiamą pavyzdį diegiant naujas technologijas.
• Vyriausybės turėtų sudaryti tinkamas sąlygas suinteresuotiesiems subjektams spręsti įgūdžių trūkumo problemą. Nors darbuotojų nuomone pirmenybė turėtų būti teikiama švietimo ir mokymo politikai, jie taip pat galvoja, kad už mokymą daugiausia atsakingi darbdaviai, o ne valdžios institucijos. Deloitte rekomenduoja, kad įmonės vadovautų technologijų permainoms kurdamos mokymosi kultūrą ir kad vyriausybės investuotų į profesinį rengimą ir mokymą bei mokymąsi visą gyvenimą.

Daugiau informacijos apie 2019 m. Europos darbo jėgos tyrimą ir „Deloitte“ išvadas galima rasti svetainėje „Deloitte Insights“.

 

Susijusios nuorodos

„Deloitte Insights“

 

Išsamesnė informacija

Europos darbo dienos

Drop’pin@EURES

Susiraskite EURES konsultantą

Gyvenimo ir darbo sąlygos EURES šalyse

EURES darbo vietų duomenų bazė

EURES paslaugos darbdaviams

EURES renginių kalendorius

Būsimi internetiniai renginiai

Sekite EURES naujienas tinkle „Facebook“

Sekite EURES naujienas tinkle „Twitter“

Sekite EURES naujienas tinkle „LinkedIn“