Gyvenimo ir darbo sąlygos: Lietuva

ES valstybių narių piliečiams ir jų šeimų nariams, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, nereikia leidimo dirbti. Šie asmenys gali dalyvauti atrankose ir įsidarbinti pagal tas pačias sąlygas kaip ir LR piliečiai. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad asmenims, norintiems dirbti valstybės tarnyboje, teisėsaugos institucijose ir tam tikrose kitose srityse yra keliamas privalomas LR pilietybės reikalavimas.

Darbdaviai, ieškantys tinkamų darbuotojų, bedarbiai ar dirbantys asmenys, norintys susirasti ar pakeisti darbo vietą, gali pasinaudoti įvairiomis darbo vietų paieškos priemonėmis. Visų pirma, yra galimybė pasinaudoti užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis. Užimtumo tarnybos teikiamos paslaugos yra nemokamos.

Kita tinkamų darbuotojų ir norimo darbo paieškos galimybė yra privačios įdarbinimo agentūros. Ratifikavus ir įsigaliojus Konvencijai dėl privačių įdarbinimo agentūrų („Dėl Konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų ratifikavimo“ (Žin., 2004, Nr. 40-1291) ieškantys darbo asmenys neturi mokėti jokių mokesčių privačioms įdarbinimo agentūroms. Už tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimą numatyta bauda (Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, 133 str.). Pastebėję tokių pažeidimų ar nukentėję nuo jų asmenys turėtų kreiptis į policiją.

Laisvų darbo vietų skelbimų galima rasti masinės informacijos priemonėse. Skelbimai spausdinami reklaminiuose laikraščiuose, nacionaliniuose dienraščiuose, vietinėje spaudoje. Spaudoje skelbiasi ir ieškantys darbo asmenys, nurodydami savo išsilavinimą, darbinę patirtį ir pageidaujamo darbo pobūdį.

Populiarėja laisvų darbo vietų bei CV skelbimas specializuotose internetinėse svetainėse. Vis plačiau naudojamasi profesionalių personalo kompanijų paslaugomis, kurios teikia personalo paieškos, atrankos ir vertinimo paslaugas. Be to, stambių kompanijų personalo skyriai neretai kaupia potencialių darbuotojų duomenų bazes, todėl savo CV galima nusiųsti tiesiogiai šioms kompanijoms.

Interneto nuorodos:

Ieškantis darbo asmuo paprastai turi: pateikti gyvenimo aprašymą (CV), motyvacinį laišką, atlikti atrankos testus, dalyvauti pokalbyje su darbdaviu. Žinoma, tokie reikalavimai nėra taikomi asmenims, ketinantiems dirbti nekvalifikuotą darbą. Paprastai pakanka tik CV ir pokalbio arba tik pokalbio.

Gyvenimo aprašymas (curriculum vitae – CV) yra vienas svarbiausių dokumentų, prisistatant darbdaviui. Gyvenimo aprašymus peržiūrintys personalo atrankos specialistai gali skirti nedaug laiko, todėl labai svarbu, kad gyvenimo aprašymas būtų tinkamai paruoštas, informacija jame susisteminta ir aiškiai išdėstyta, kad nebūtų palikta  gramatinių klaidų. Nėra griežtai apibrėžtų CV rašymo taisyklių, tačiau CV turi būti nurodyta: asmeniniai duomenys, kontaktiniai duomenys, darbo patirtis, išsilavinimas, įgūdžiai ir sugebėjimai, laisvalaikio pomėgiai, rekomendacijos.  Nurodykite kontaktinius duomenis tų asmenų, kurių teigiami atsiliepimai gali padėti jums gauti darbą. Akcentuotina, kad Lietuvoje vis labiau populiarėja europinis CV, t.y. EUROPASS CV – vieninga gyvenimo aprašymo forma visoje Europoje.

Motyvacinis laiškas turi atspindėti: trumpą prisistatymą, paaiškinimą, kodėl domitės darbo vieta ir įmone, jūsų tinkamumą konkrečiam darbui, užuominą, kaip galėtumėte prisidėti prie sėkmingos įmonės veiklos. Motyvacinis laiškas turi būti įtikinamas. Paminėkite visas savybes ir sugebėjimus, kurios tinka jūsų pageidaujamai pozicijai užimti, tačiau nepamirškite teiginių pagrįsti faktais. Nekartokite to, ką parašėte CV. Motyvaciniu laišku paaiškinami CV paminėti faktai ir pateikiama daugiau informacijos apie save. Be to, laiškas turi sutilpti viename A4 formato popieriaus lape.

Pokalbis su darbdaviu yra dvipusis dialogas - iš vienos pusės darbdavys tikrina, ar potencialus darbuotojas jam tiks, o iš kitos pusės potencialus darbuotojas sprendžia, ar sieti karjerą su šiuo darbdaviu.

Interneto nuorodos:

​​​​​​Apibrėžimas

Stažuotė gali būti dalykinė, meninė, kūrybinė, pažintinė, žvalgybinė. Dalykinė stažuotė gali būti, pvz., profesinė, mokslinio darbo (pvz., moksliniai tyrimai, kitokie tyrimai), praktika, edukacinė stažuotė (dalykiniai kursai, kalbos kursai), akademinė (trumpalaikės (dalinės) arba ilgalaikės (pilnos) studijos), lavinimosi stažuotė (pvz., treniruotė). Stažuotės gali būti formalizuotos (pagal specialias programas) arba ne (stažuotės turinys apsprendžiamas ad hoc, individualiai). Stažuotis galima įvairiose organizacijose - universitetuose, mokslinių tyrimų centruose, įmnėse, įstaigose, institucijose (ministerijose), nevyriausybinėse organizacijose (NVO). Stažuotės gali būti remiamos valstybės, įvairių fondų (mokant atlyginimą, stipendiją), organizacijų, kuriose stažuojamasi (pvz., Europos Komisija).

Stažuotojai - studentai, absolventai, specialistai, pedagogai, menininkai, mokslininkai.    Su stažuotoju sutartį sudariusi įmonė apie tai turi pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Tinkamumas

Stažuotės prieinamos visiems Lietuvoje gyvenantiems EEE piliečiams atitinkantiems keliamus reikalavimus.

Stažuotės gali trukti iki 6 mėnesių. Stažuotės metu stažuotojas dirba ne mažiau kaip 20 valandų, bet ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę Per visą stažuotės laikotarpį kartą per mėnesį mokama stipendija, atsižvelgiant į stažavimosi valandas.

Įgyvendinimas

• Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašas

Gyvenimo ir darbo sąlygos

Stažuotės gali būti apmokamos darbdavio ir gali trukti iki 6 mėn.

Stažuočių metu yra mokama mėnesinė stipendija atsižvelgiant į stažavimosi valandas.

Profesinio mokymo, profesinės veiklos praktikos ar profesinės reabilitacijos metu yra užtikrinamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinis draudimas.

Kur rasti galimybių

Stažuočių galima ieškoti tiesiogiai organizacijų svetainėse, susisiekiant su jų Žmogiškųjų išteklių departamentais. Dėl stažuočių taip pat galima kreiptis į Lietuvos Užimtumo tarnybą. Tinklalapiai su informacija ir kontaktais:

• Kviečiame jaunimą dalyvauti stažuočių projekte INTERCEPT | Užimtumo tarnyba (uzt.lt)
• tės ir darbas | Jūsų paslaugoms | Europos Parlamentas Biuras Lietuvoje (europa.eu)
• www.smm.lt/web/lt/veikla/tarptautinis-bendradarbiavimas/studijos-ir-stazuotes-uzsienyje
• http://smpf.lt/en
• Stažuotės, profesinio tobulinimo galimybės ir pažintinės programos | Diasporos jaunimui | Sugrįžtanti Lietuva | Globali Lietuva | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt)
• Stažuotės | EESC Rytų Europos Studijų CentrasŽinau Viską Stažuotės - Žinau Viską (zinauviska.lt)

Finansavimas ir parama

Stažuočių finansavimą vykdo įvairios institucijos bei organizacijos. Priklausomai nuo finansuotojo, kuris skiria stipendiją, suma ir sąlygos gali skirtis.

Kur reklamuoti galimybes

Darbdaviai gali kreiptis į Lietuvos Užimtumo tarnybą, taip pat reklamuoti skelbimus tokiuose darbo paieškos tinklalapiuose, kaip:

• www.uzt.lt
• www.cvbankas.lt
• www.cv.lt
• www.cvonline.lt

Finansavimas ir parama

Stažuotė, kaip neatlygintinas darbo praktikos laikotarpis, skirtas asmens darbo įgūdžiams ar profesinei kvalifikacijai kelti, atkurti ar tobulinti, gali būti organizuojama bedarbiams, kurie turi atitinkamą profesinę kvalifikaciją arba neformaliojo suaugusiųjų švietimo būdu įgytą kompetenciją, tačiau ne mažiau kaip 6 mėnesius iš eilės nedirbo pagal šią turimą profesinę kvalifikaciją ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo būdu įgytą kompetenciją. Stažuotės trukmė, tikslas ir kitos stažuotės sąlygos nustatomos trišalėje stažuotės sutartyje, sudaromoje tarp Užimtumo tarnybos, stažuotę organizuojančios įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros ir asmens, pasiųsto į stažuotę, tačiau ne ilgiau kaip iki 6 mėnesių.

 Bedarbiams per visą stažuotės laikotarpį kartą per mėnesį mokama stipendija, atsižvelgiant į stažavimosi valandas. Stipendijos dydis bedarbio pasirinkimu yra 0,39 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Stipendijos dydis mažinamas proporcingai numatytų, bet nesistažuotų valandų skaičiui, išskyrus atvejus, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino stažuotė sustabdoma. Pasibaigus nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminui, jeigu jis negali būti pratęstas Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, likusį stažuotės laikotarpį mokama 0,39 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio stipendija.

Informacija Užimtumo tarnybos puslapyje: Stažuotė | Užimtumo tarnyba (www.uzt.lt)

Teisinė sistema

Pameistrystė – tai profesinio mokymo organizavimo būdas, kai mokymas ar jo dalis vykdoma darbo vietoje: 30 proc. mokymo įgyvendina profesinio mokymo įstaiga, 70 proc. – darbdavys. Taikydamos pameistrystę profesinio mokymo įstaigos glaudžiai bendradarbiauja su darbdaviu, kad mokinys įgytų reikiamų įgūdžių. Mokymo metu sudaromos dvi sutartys: pameistrystės darbo sutartis ir profesinio mokymo sutartis. Pameistriui sudaromas mokymo planas, pagal kurį asmuo galėtų ir mokytis, ir dirbti. Darbdavys su pameistriu turi sudaryti darbo sutartį, mokėti atlyginimą, suteikti kasmetines atostogas, vykdyti kitus sutarties įsipareigojimus. Pameistrys mokosi pakaitomis tai profesinio mokymo įstaigoje, tai darbo vietoje. Šiai mokymo formai nėra nustatyto amžiaus cenzo.

Pameistrystės privalumai – daugiau praktinių įgūdžių mokantis darbo vietoje, sklandesnis perėjimas iš mokymosi į darbą, geresnis įsidarbinimas, glaudesnis švietimo ir verslo bendradarbiavimas, didesnė kvalifikuotų darbuotojų pasiūlos ir paklausos atitiktis.

Pameistrystės tikslas – profesiniame mokyme dalyvaujant darbdaviui bei derinant darbo rinkos paklausą ir pasiūlą, siekti spartesnės ekonominės ir socialinės įtraukties, didinti šalies ūkio ekonominius rezultatus, produktyvumą ir konkurencingumą.

Lietuvoje pameistrystę reglamentuojantys teisės aktai:

• Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 38 str.
• Darbo kodekso 81, 82, 84 str.
• Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašas
• Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas
• Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas
• Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašas
• Profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarkos aprašas.

​​​​Schemų aprašymas

Pameistrystės forma organizuojamas mokymas ne mažiau 70 proc. laiko turi vykti realioje darbo vietoje. Laikas mokymo įstaigoje nuo 20 iki 30 proc. Pameistrystės metu įmonė įdarbina pameistrį ir moka jam atlyginimą.

Įmonė pameistriui paskiria meistrą – labiau kvalifikuotą asmenį. Meistrui rekomenduojama dalyvauti mokymuose, suteikiančiuose pameistrių mokymo žinių ir įgūdžių. Darbas įmonėje užskaitomas kaip mokymasis su sąlyga, jei pameistrio darbo vieta susijusi su ta sritimi, kurioje jis siekia įgūdžių ar kvalifikacijos. Tačiau ne visas pameistrio darbas yra mokymasis – jis taip pat atlieka kitas priskirtas funkcijas, nesusijusias su mokymu (-si).

Mokymas organizuojamas pakopomis nuo lengviausių iki sunkiausių užduočių. Taip organizuojant mokymo procesą užtikrinamas tolygus kompetencijų ir gebėjimų konkrečiam darbui ar darbų sričiai įgijimas. Pameistriui sėkmingai išlaikius baigiamąjį žinių patikrinimą, jam išduodamas kvalifikaciją patvirtinantis dokumentas. Pameistriui įgijus kvalifikaciją, įmonė gali sudaryti naują darbo sutartį, atspindinčią aukštesnę asmens kvalifikaciją. Profesinio mokymo įstatyme nustatyta, kad pameistrystė prieinama visiems Lietuvos gyventojams.

Įdarbinant pagal pameistrystės darbo sutartį sudaromos dvišalės arba trišalės sutartys.

Trišalė sutartis sudaroma tarp:

• Užimtumo tarnybos, kuri finansuos profesinį mokymą
• Darbdavio, kuris po mokymo įdarbins asmenį pagal įgytą kvalifikaciją / kompetenciją ne mažiau kaip 6 mėnesius
• Asmens, kuris pabaigs profesinį mokymą su darbdaviu suderintoje mokymo įstaigoje, įsidarbins pas numatytą darbdavį ir išdirbs pagal įgytą kvalifikaciją / kompetenciją ne trumpiau kaip 6 mėnesius.

Dvišalė sutartis sudaroma tarp:

• Užimtumo tarnybos, kuri finansuos profesinį mokymą
• Asmens, kuris pabaigs profesinį mokymą pasirinktoje profesinio mokymo įstaigoje, įsidarbins Užimtumo tarnybos pasiūlytoje darbo vietoje arba savo susirastoje darbo vietoje, arba pradės savarankišką veiklą pagal įgytą kvalifikaciją / kompetenciją ir dirbs ne trumpiau kaip 6 mėnesius.

Daugiau informacijos apie pameistrystrę, reglamentuojančius teisės aktus bei sąlygas galimarasti čia:  Pameistrystė | Užimtumo tarnyba (uzt.lt)

Tinkamumas

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo, 37 str. nurodo, jog: „Bedarbių ir užimtų asmenų profesinis mokymas pagal formaliojo profesinio mokymo programas organizuojamas trišalėje arba dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Trišalė sutartis sudaroma tarp Užimtumo tarnybos, darbdavio, kuris įdarbins bedarbį ar užimtą asmenį arba užimtą asmenį perkels į aukštesnes pareigas, ir bedarbio ar užimto asmens, kuris įsidarbins į laisvą darbo vietą. Kai bedarbiai siunčiami mokytis pagal Užimtumo tarnybos atliktomis darbo rinkos prognozėmis nustatytų paklausių profesijų formaliojo profesinio mokymo programas ar užimti asmenys siunčiami mokytis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nustatytas prioritetinių profesijų formaliojo profesinio mokymo programas arba kai bedarbiai nori pradėti dirbti Užimtumo tarnybos pasiūlytose ar jų pačių susirastose darbo vietose ar dirbti savarankiškai, sudaroma dvišalė sutartis tarp Užimtumo tarnybos ir bedarbio ar užimto asmens.“

Gyvenimo ir darbo sąlygos

Lietuvoje pameistrystės mokymas organizuojamas mokykline ir pameistrystės forma. Organizuojant mokymą pameistrystės bei mokykliniu būdu, turi būti laikomasi šių sąlygų bei nuostatų:

1. Priimant mokytis pameistrystės forma / sudarant pameistrystės darbo sutartį, didžiausią prioritetą teikti asmenims, jau turintiems kvalifikaciją (profesinę / aukštojo mokslo)
2. Pameistrystės organizavimo formą taikyti profesinio mokymo įstaigose besimokantiems pilnamečiams asmenims. Šiems asmenims užtikrinti lankstų „migravimą“ tarp mokymosi formų.
3. Pameistrystė neturėtų būti taikoma nepilnamečiams asmenims, kurie profesijos mokosi kartu su pagrindinio ar vidurinio ugdymo programa.

Kur rasti galimybių

Siekiant pameistrystės, kaip vienos iš profesinio mokymo organizavimo formos, asmenys turėtų kreiptis į darbdavius ir (arba) į Užimtumo tarnybą. Informaciją apie pameistrystę galima rasti Lietuvos mokyklose.

Informacijos taip pat galima rasti:

• www.uzt.lt
• www.pameistryste.lt

​​​​​​Finansavimas ir parama

Kandidatai dėl finansavimo ir paramos turėtų kreiptis į darbdavius ir (arba) Užimtumo tarnybą, plačiau:  Pameistrystė | Užimtumo tarnyba (uzt.lt) 

Kur reklamuoti galimybes

Vietos darbdaviai pameistrystes gali reklamuoti Lietuvos Užimtumo tarnybos svetainėje, taip pat mokymo centrų ir darbo rinkos portaluose:

• https://uzt.lt
• https://www.pameistryste.lt
• Darbo rinkos portalai: www.pmc.lt, www.paneveziodrmc.lt, https://mokymocentras.lt, www.vjdrmc.lt ir kt.
• Mokymo centrai:    Profesinės mokyklos - Info.lt

Finansavimas ir parama

Darbdaviams, vykdantiems profesinį mokymą pagal pameistrystės formą, jų rašytiniu prašymu kompensuojama 70 proc. darbo užmokesčio, nurodyto įdarbinto pagal pameistrystės darbo sutartį asmens darbo sutartyje, dalies, neviršijančios 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, ir nuo šios darbo užmokesčio dalies apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis.

Paskirto profesijos meistro (meistrų), pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimo ir koordinavimo išlaidos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal profesijos meistro faktiškai dirbtą laiką atliekant pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimą ir koordinavimą pagal profesijos meistrui apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį, neviršijantį 1 MVA, ir nuo jo apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų dalį, bet ne daugiau kaip 20 procentų profesijos meistrui apskaičiuoto darbo užmokesčio.

Dėl dalies patirtų išlaidų kompensavimo įdarbinus pameistrį darbdavys kreipiasi teikdamas:

1. Prašymą dėl dalies patirtų išlaidų kompensavimo;
2. Pažymą apie atitikimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 2, 4 ir 5 punkte nurodytiems reikalavimams;
3. Deklaracija apie profesijos meistro faktiškai dirbtą laiką atliekant pameistrio darbinės veiklos ir praktinio mokymo organizavimą ir koordinavimą.

Visas formas galima rasti čia:  Pameistrystė | Užimtumo tarnyba (uzt.lt)

Laisvas prekių judėjimas yra vienas pagrindinių Europos bendrosios rinkos pagrindų.

Nacionalinių kliūčių laisvam prekių judėjimui Europos Sąjungoje panaikinimas yra vienas iš ES Sutartyse numatytų principų. Žvelgiant iš tradicinės protekcionistinės perspektyvos, ES šalys nuolat šalino apribojimus, trukdančius sukurti bendrąją rinką. Įsipareigojimas sukurti Europos prekybos erdvę be sienų padėjo kurti daugiau geriau apmokamų ir naujų darbo vietų, o ES kartu su Jungtinės Amerikos Valstijomis ir Japonija tapo pasaulinio lygmens prekiautoja.

Nepaisant Europos įsipareigojimo pašalinti visas kliūtis vidaus prekybai, sąlygos suderintos ne visuose ekonomikos sektoriuose. Europos Sąjunga nusprendė Europos lygmeniu reglamentuoti sektorius, kurie Europos piliečiams gali kelti didesnę riziką. Tai, pvz., yra susiję su vaistais arba statybos gaminiais. Daugumai gaminių (kurie, kaip manoma, kelia mažesnę riziką) taikomas vadinamasis tarpusavio pripažinimo principas, kuris reiškia, kad iš esmės kiekvienas gaminys, kuris teisėtai pagaminamas arba kuriuo teisėtai prekiaujama vienoje iš valstybių narių, gali laisvai judėti ES vidaus rinkoje, įskaitant prekybą tokiu gaminiu.

Laisvam prekių judėjimui taikomos ribos

ES Sutartimi valstybėms narėms suteikiama teisė nustatyti laisvo prekių judėjimo ribas tuo atveju, kai tai susiję su konkrečiu bendru interesu, pvz., aplinkos apsauga, piliečių sveikata arba viešąja politika. Tai, pvz., reiškia, kad jeigu valstybės narės nacionalinės institucijos mano, kad importuojamas gaminys gali kelti pavojų visuomenės sveikatai, visuomenės dorovei ar viešajai politikai, ji gali neleisti importuoti tokio gaminio arba riboti prekybą juo. Tarp tokių gaminių yra genetiškai modifikuoti maisto produktai ir tam tikri energiniai gėrimai.

Nors paprastai kitoje valstybėje narėje perkant prekes, kurios naudojamos asmeninėms reikmėms, netaikomi jokie apribojimai, Europoje taikoma nemažai apribojimų, susijusių su konkrečiomis gaminių, pvz., alkoholio ir tabako, kategorijomis.

Laisvas kapitalo judėjimas

Kita esminė vidaus rinkos veikimo sąlyga – laisvas kapitalo judėjimas. Tai yra viena iš pagrindinių ES teisės aktuose garantuojamų teisių, kuri sudaro Europos finansų rinkų integracijos pagrindą. Dabar europiečiai savo pinigus gali valdyti ir investuoti bet kurioje ES valstybėje narėje.

Kapitalo rinkų išlaisvinimas reiškė esminį ES ekonominės ir pinigų integracijos proceso lūžį. Tai buvo pirmas žingsnis kuriant Europos ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS) ir bendrą euro valiutą.

Privalumai

Dėl laisvo kapitalo judėjimo principo ne tik padidėja Sąjungos finansų rinkų veiksmingumas, bet ir suteikiama nemažai privalumų ES piliečiams. Asmenys gali ES vykdyti nemažai finansinių operacijų be didelių apribojimų. Pavyzdžiui, asmenys be didesnių apribojimų gali

1. atidaryti banko sąskaitą,
2. pirkti akcijų,
3. investuoti arba
4. pirkti nekilnojamąjį turtą

kitoje valstybėje narėje. ES įmonės gali investuoti į Europos įmones, jas įsigyti ir valdyti.

Išimtys

Valstybėse narėse ir trečiųjų šalių atžvilgiu taikomos tam tikros šio principo išimtys. Jos iš esmės yra susijusios su apmokestinimu, prudencine priežiūra, viešosios politikos aspektais, pinigų plovimu ir finansinėmis sankcijomis, dėl kurių sutarta įgyvendinant ES bendrą užsienio ir saugumo politiką.

Europos Komisija toliau dirba siekdama sukurti laisvą finansinių paslaugų rinką ir šiuo tikslu įgyvendina naujas finansinės integracijos strategijas, kad sudarytų dar palankesnes sąlygas piliečiams ir įmonėms valdyti savo pinigus ES.

Lietuvoje Jūs galite apsigyventi viešbutyje, išsinuomoti kambarį, taip pat išsinuomoti ar nusipirkti namą, butą, kotedžą. Svarbu, kad pirkdami ar nuomodami būstą, tinkamai sutvarkytumėte visus teisinius dokumentus. Pagalbos galite kreiptis į nekilnojamojo turto agentūras, advokatų bei notarų kontoras.  Privatūs kontaktai, draugų, bendradarbių, pažįstamų, giminių ar verslo partnerių pagalba ieškant būsto yra tik vienas iš galimų tinkamo būsto susiradimo būdų.

Informacijos apie gyvenamųjų patalpų nuomą ar pardavimą galite rasti specializuotuose reklaminiuose laikraščiuose internetiniuose puslapiuose arba konkrečiuose tinklalapiuose. Be to, galite asmeniškai pasiskelbti, nurodydami, kokio būsto jūs pageidaujate.

Interneto nuorodos:

Atnaujinama priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas tvarka. Prašymus elektroniniu būdu turėtų pateikti būsimųjų pirmokų, keičiančių mokyklas, pereinančių iš progimnazijas į gimnazijas, tėvai. Mokiniai, kurie pereina mokytis į aukštesnio lygmens programą – penktą, devintą (I gimnazijos) ar III gimnazijos klasę, toje pačioje mokykloje, mokyklos direktoriui pateikia laisvos formos prašymą mokykloje.

Užpildyti internetu prašymai bus automatiškai perduoti visoms pasirinktoms mokykloms, kurios toliau priėmimą organizuos savarankiškai.

Neturintys galimybės prisijungti elektroniniu būdu iš namų ar darbo, tai gali padaryti atvykę į bet kurią mokyklą. Tėvams bus suteikta prieiga prie kompiuterio, kur jie galės savarankiškai užpildyti prašymą.

Asmuo, pageidaujantis pradėti mokytis pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą, prie prašymo prideda įgyto išsilavinimo pažymėjimą; pageidaujantis tęsti mokymąsi – mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje. Asmuo, neturintis išsilavinimo ar mokymosi pasiekimus liudijančio dokumento, priimamas mokytis tik mokyklos direktoriaus nustatyta tvarka, patikrinus jo žinias bei gebėjimus ir nustačius, kurios klasės programą jos atitinka. Asmuo, užsienio šalyje baigęs pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pradinio, pagrindinio ugdymo programą turi teisę rinktis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir priimamas į ją pagal bendrą visiems gyventojams tvarką. Mokykla, į kurią kreipėsi pageidaujantis tęsti mokymąsi iš užsienio atvykęs mokinys, pripažįsta mokinio užsienyje įgytus pasiekimus, pagal pateiktus pasiekimus, jei tokių dokumentų nėra - pagal pokalbio metu su tėvais, pačiu mokiniu surinktus duomenis. Jei reikia likviduoti kai kurių programų skirtumus, mokyklos vadovybė, atsižvelgusi į mokinio pageidavimus, numato būdus ir formas atsilikimui likviduoti ir atsiskaityti. Iš užsienio grįžę, lietuvių kalbos nemokantys asmenys, prieš pradėdami nuoseklųjį mokymąsi bendrojo lavinimo mokykloje lietuvių kalbos gali mokytis išlyginamojoje klasėje arba išlyginamojoje mobiliojoje grupėje.

Jei mokykla gaus tokį didelį prašymų skaičių, kad jis viršys galimą mokinių ir klasių komplektų skaičių toje mokykloje, miesto Tarybos patvirtintoje tvarkoje yra numatyti tam tikri pirmumo ir priėmimo be eilės kriterijai: pirmumo kriterijai  taikomi našlaičiams, vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, daugiavaikių šeimų vaikai, dvynukams ir kt., taip pat vaikams, kurių vieno iš tėvų ir paties vaiko deklaruota gyvenamoji vieta toje teritorijoje jau dveji ir daugiau metų. Be eilės priimami reemigrantų vaikai, kurių tėvai buvo deklaravę išvykimą iš Lietuvos, tačiau apsisprendė grįžti gyventi į Lietuvą ir prie savo prašymo e. sistemoje pateikė visus reikiamus dokumentus, patvirtinančius, kad jie su savo vaikais buvo išvykę gyventi į užsienį. Taip pat užsienio valstybių piliečių, diplomatinio korpuso darbuotojų vaikai.

Interneto nuorodos:

Laisvo asmenų judėjimo principas yra vienas kertinių Europos struktūros pagrindų ir jį įgyvendinant nustatytos įvairios praktinės taisyklės, kuriomis užtikrinama, kad piliečiai galėtų laisvai ir lengvai keliauti į bet kurią Europos Sąjungos valstybę narę. Keliauti automobiliu po ES tapo daug lengviau. Europos Komisija nustatė įvairias bendras taisykles, kuriomis reglamentuojamas vairuotojo pažymėjimų, automobilio draudimo galiojimo ir galimybės registruoti savo automobilį priimančiojoje valstybėje, tarpusavio pripažinimas.

Vairuotojo pažymėjimo galiojimas ES

ES nustatė suderintą pažymėjimo modelį ir papildomus būtiniausius reikalavimus pažymėjimui gauti. Tai turėtų būti naudinga išvengiant nesaugiai vairuojančių asmenų Europos keliuose kad ir kur jie laikytų vairavimo egzaminą.

Nuo 2013 m. sausio 19 d. visi ES išduodami vairuotojo pažymėjimai yra vienodos išvaizdos ir formos. Pažymėjimai gaminami iš plastiko ruošinio, kurio dydis ir forma yra tokie pat kaip ir kredito kortelės.

Suderintas administracinis vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas yra 10–15 metų motociklams ir keleiviniams automobiliams. Taip sudaromos sąlygos institucijoms nuolat atnaujinti vairuotojo pažymėjimą panaudojant naujas saugumo priemones, dėl kurių pažymėjimą bus sunkiau padirbti ar suklastoti, todėl asmenims, kurie neturi vairuotojo pažymėjimo arba kuriems buvo atimta teisė vairuoti, bus sunkiau apgauti savo ar kitos ES šalies institucijas.

Naujuoju Europos vairuotojo pažymėjimu taip pat apsaugomi pažeidžiami kelių naudotojai nustatant laipsnišką prieigą prie motociklų ir kitų variklinių dviračių transporto priemonių pramonių. Pažangi prieigos sistema reiškia, kad vairuotojams reikės įgyti mažiau galingo motociklo vairavimo patirties ir tik paskui jie galės persėsti ant didesnių motociklų. Taip pat bus sukurta atskira AM kategorija, kuriai bus priskirti mopedai.

Norėdami gauti pažymėjimą, turite kreiptis į šalies, kurioje paprastai arba nuolat gyvenate, institucijas. Paprastai tai yra šalis, kurioje gyvenote paskutiniąsias 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių arba profesinių ryšių.

Jei asmeninių / profesinių ryšių turite 2 ar daugiau ES šalių, jūsų įprastinė gyvenamoji vieta yra vieta, kurioje yra jūsų asmeniniai ryšiai, jeigu į tą šalį nuolat grįžtate. Šios paskutinės sąlygos nebūtina įvykdyti, jeigu gyvenate ES šalyje ir dirbate pagal terminuotą darbo sutartį.

Jeigu persikeliate į kitą ES šalį arba mokotės kolegijoje ar universitete, tai reiškia, kad jūsų įprastinė gyvenamoji vieta nepasikeitė. Vis dėlto savo priimančiojoje valstybėje galite prašyti išduoti vairuotojo pažymėjimą, jeigu galite įrodyti, kad joje mokėtės ne trumpiau nei 6 mėnesius.

Automobilio registracija priimančiojoje valstybėje

Jeigu visam laikui persikeliate į kitą ES šalį ir į ją pervežate savo automobilį, naujoje šalyje turėtumėte įregistruoti savo automobilį ir sumokėti su automobiliu susijusius mokesčius.

ES nėra bendrų transporto priemonės registravimo ir susijusių mokesčių taisyklių. Kai kurios šalys transporto priemonių registracijai taikomos mokesčių išimties taisyklės tuo atveju, kai automobilis visam laikui pervežamas iš vienos šalies į kitą.

Jei norite pasinaudoti mokesčių išimtimi, privalote patikrinti šalyje, į kurią norite persikelti, galiojančius terminus ir sąlygas.

Susipažinkite su nacionalinių institucijų nustatytomis konkrečiomis taisyklėmis ir terminais: https://europa.eu/youreurope/citizens/vehicles/registration/registration-abroad/index_lt.htm.

Automobilio draudimas

ES piliečiai savo automobilį gali apdrausti bet kurioje ES šalyje, jeigu pasirinkta draudimo bendrovė turi priimančiosios valstybės nacionalinės institucijos suteiktą licenciją išduoti atitinkamus draudimo liudijimus. Kitoje valstybėje narėje įsisteigusi įmonė turi teisę parduoti privalomosios civilinės atsakomybės draudimą tik jeigu įvykdomos tam tikros sąlygos. Draudimas galios visoje Sąjungoje nepaisant nelaimingo atsitikimo vietos.

Apmokestinimas

Motorinėms transporto priemonėms taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM) paprastai sumokamas šalyje, kurioje perkamas automobilis, tačiau tam tikromis sąlygomis PVM sumokamas paskirties šalyje.

Daugiau informacijos apie taisykles, taikomas tuo atveju, kai vienoje ES valstybėje narėje įsigyjama transporto priemonė, kurią ketinama įregistruoti kitoje ES valstybėje narėje, rasite paspaudą šią nuorodą https://europa.eu/youreurope/citizens/vehicles/registration/taxes-abroad/index_lt.htm.

Užsienietis, ketinantis apsigyventi Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka privalo gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Užsieniečiams išduodami dviejų tipų leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje: leidimas laikinai gyventi, leidimas nuolat gyventi. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas užsieniečiui, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietis. Pirmą kartą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kitus dokumentus užsienietis turi pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje, o užsienietis, esantis Lietuvos Respublikoje į apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos padalinį, kurio aptarnaujamoje teritorijoje ketina apsigyventi.  Prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi ir kitus dokumentus užsienietis turi pateikti apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos padaliniui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje jis ketina deklaruoti gyvenamąją vietą. Jeigu ketinate būti Lietuvoje ne ilgiau nei metus, Jūs galite gauti nacionalinę vizą. Jeigu ketinate likti gyventi ilgiau, turėtumėte rinktis leidimą laikinai gyventi (jis išduodamas paprastai 2 metams, aukštos kvalifikacijos darbuotojams – 3 metams, vėliau paprastai gali būti keičiamas). Prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiui galite gauti nacionalinę daugkartinę vizą. Užsienietis turi teisę pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir į ją grįžti leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu. Apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimus užsienietis privalo pranešti Migracijos departamentui ir nepamiršti, kad Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nurodyta, jog asmuo, išvykdamas iš Lietuvos Respublikos ilgesniam negu 6 mėn. laikotarpiui, privalo deklaruoti išvykimą.

 Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui išduodamas 5 metams. Praėjus šiam terminui, dokumentas yra keičiamas. Prašymas (prašymas pateikiamas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS) dėl leidimo laikinai ar nuolat gyventi išdavimo turi būti išnagrinėtas  bendra tvarka – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos; skubos tvarka – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Užsienietis, kuris yra vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių pilietis, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje iki 3 mėnesių, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos. Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams ir jų šeimų nariams, atvykusiems gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų, išduodamos pažymos jų teisei gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti. Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams pažyma išduodama iki penkerių metų laikotarpiui, jų šeimos nariams – tokiam pat laikotarpiui. Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, taikomos tokios pat nuostatos kaip ir ES valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams.

Interneto nuorodos:

Atvykdami į Lietuvą su savimi turėkite:

• Pasą ar asmens tapatybės kortelę, galiojančius ne trumpiau nei pusę metų.
• Savo gyvenimo aprašymą (CV), pageidautina lietuvių kalba.
• Diplomų, kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų kopijas su vertimu į lietuvių kalbą.
• Rekomendacijas iš buvusių darbdavių (jei turite) su vertimu į lietuvių kalbą.
• Europos sveikatos draudimo kortelę.
• Santuokos liudijimo kopiją su vertimu į lietuvių kalbą.
• Vaikų gimimo liudijimų kopijas su vertimu į lietuvių kalbą.

Prieš atvykstant į Lietuvą patartina:

• Jei ketinate būti išvykęs iš savo šalies ilgiau nei 6 mėn., savo šalies migracijos tarnyboje deklaruokite išvykimą į kitą užsienio valstybę.
• Turėti bent minimalius lietuvių kalbos supratimo ir kalbėjimo pagrindus.
• Bent pirmosiomis atvykimo į Lietuvą dienomis turėti kur apsigyventi (rekomenduojama pasinaudoti viešbučių paslaugomis).
• Artimiesiems nurodyti adresą, kur numatote apsistoti nuvykę į Lietuvą.
• Besinaudojantiems mobiliuoju telefonu, pasirūpinti tarptautinių pokalbių (roaming) paslaugos užsakymu.

Atvykus į Lietuvą rekomenduojama:

• Pasiieškoti būsto, tinkamo gyventi ilgesnį laikotarpį.
• Ieškant darbo – apsilankyti artimiausiame Užimtumo tarnybos skyriuje.
• Užsirašyti į lietuvių kalbos mokymo kursus.
• Pranešti artimiesiems apie savo atvykimą ir palaikyti su jais nuolatinį ryšį.

Interneto nuorodos:

Kokybiškas darbas ir įdarbinimas – gyvybiškai svarbus klausimas, darantis didelį ekonominį ir humanitarinį poveikį

Geros darbo sąlygos yra svarbios Europos darbuotojų gerovei. Jomis prisidedama:

• prie fizinės ir psichologinės europiečių gerovės ir
• ES ekonominės veiklos rezultatų.

Humanitariniu požiūriu darbo aplinkos kokybė turi didelę įtaką bendram Europos darbuotojų pasitenkinimui darbu ir gyvenimu.

Ekonominiu požiūriu kokybiškos darbo sąlygos skatina ekonomikos augimą ir yra Europos Sąjungos konkurencingumo pagrindas. Aukštas pasitenkinimo darbu lygis yra svarbus veiksnys siekiant didelio ES ekonomikos našumo.

Todėl Europos Sąjunga privalo spręsti pagrindinį klausimą, susijusį su tvarios ir malonios darbo aplinkos, kurioje skatinama Europos darbuotojų sveikata ir gerovė ir sukuriama tinkama darbo ir asmeninio laiko pusiausvyra, kūrimu ir išlaikymu.

Darbo sąlygų Europoje gerinimas: svarbus Europos Sąjungos tikslas.

Palankių darbo sąlygų Europos piliečiams užtikrinimas yra ES prioritetas. Todėl Europos Sąjunga dirba kartu su nacionalinėmis vyriausybėmis siekdama užtikrinti malonią ir saugią aplinką darbo vietoje. Parama valstybėms narėms teikiama:

• keičiantis įvairių šalių patirtimi ir vykdant bendrus veiksmus,
• nustatant būtiniausius reikalavimus darbo sąlygoms ir darbuotojų saugai ir sveikatai, kurie turi būti taikomi visoje Europos Sąjungoje.

Kokybiško darbo ir įdarbinimo kriterijai

Siekiant sukurti tvarias darbo sąlygas, svarbu nustatyti bendrus palankios darbo aplinkos ypatumus, taigi ir kokybiškų darbo sąlygų kriterijus.

Dubline įsikūręs Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (EUROFOUND) – tai ES agentūra, kuri, kaip matyti iš pavadinimo, teikia informaciją, konsultacijas ir žinias apie gyvenimo ir darbo sąlygas. Ši agentūra nustatė keletą darbo ir įdarbinimo kokybei taikytinų kriterijų, tarp kurių yra šie kriterijai:

• sveikata ir gerovė darbo vietoje – tai gyvybiškai svarbus kriterijus, nes geros darbo sąlygos padeda užkirsti kelią sveikatos sutrikimams darbo vietoje, sumažinti rizikos pavojų ir pagerinti darbo organizavimą;
• profesinio ir asmeninio gyvenimo suderinimas – piliečiams reikėtų suteikti galimybę rasti pusiausvyrą tarp darbe praleisto laiko ir laisvalaikio;
• įgūdžių tobulinimas – kokybiškoje darbo vietoje sudaromos galimybės mokytis, tobulėti ir siekti karjeros.

Savo darbu EUROFOUND prisideda prie geresnių gyvenimo ir darbo sąlygų Europoje planavimo ir kūrimo.

Darbuotojų sauga ir sveikata

Europos Komisija ėmėsi plataus masto veiklos, kad skatintų sveiką darbo aplinką ES valstybėse narėse. Be kita ko, ji parengė 2021–2027 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategiją. Ši strategija buvo parengta padedant nacionalinėms institucijoms, socialiniams partneriams ir NVO. Joje aptariami su darbuotojų apsauga susiję besikeičiantys poreikiai, kuriuos lėmė skaitmeninė ir žalioji pertvarka, naujos darbo formos ir COVID-19 pandemija. Tuo pat metu sistemoje toliau aptariami įprasti rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai veiksniai, pvz., nelaimingų atsitikimų darbe arba pavojingųjų cheminių medžiagų poveikio rizika.

Bendrijos darbuotojų saugos ir sveikatos politika yra orientuota į ilgalaikį ES darbuotojų gerovės gerinimą. Joje atsižvelgiama į fizinius, moralinius ir socialinius darbo sąlygų aspektus, taip pat į naujus uždavinius, kilusius dėl Europos Sąjungos plėtros į Vidurio ir Rytų Europos šalis. ES darbuotojų saugos ir sveikatos standartų nustatymas padėjo gerokai pagerinti šių šalių darbuotojų padėtį.

Darbo sąlygų gerinimas nustatant būtiniausius bendrus reikalavimus visoms ES šalims

Gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimas ES valstybėse narėse iš esmės priklauso nuo nustatytų bendrų darbo standartų. ES darbo srities teisės aktuose ir reglamentuose nustatyti būtiniausi tvarios darbo aplinkos standartai ir jie dabar taikomi visose valstybėse narėse. Pagerinus šiuos standartus, darbuotojai įgijo tvirtesnes teises ir tai yra vienas pagrindinių ES socialinės politikos laimėjimų.

Skaidrumo svarba ir diplomų abipusis pripažinimas kaip esminis laisvo darbuotojų judėjimo aspektas

Galimybė pripažinti asmens kvalifikaciją ir kompetenciją gali atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį priimant sprendimą dėl darbo kitoje ES šalyje. Todėl būtina sukurti Europos sistemą, kurioje bus garantuojamas abipusis profesinės kompetencijos pripažinimas įvairiose valstybėse narėse. Tik tokioje sistemoje bus užtikrinta, kad profesinės kvalifikacijos pripažinimo trūkumas netaptų kliūtimi darbuotojų judumui ES.

Pagrindiniai profesinės kvalifikacijos pripažinimo ES principai

Pagal pagrindinį principą ES piliečiai turėtų turėti galimybę laisvai užsiimti savo profesija bet kurioje valstybėje narėje. Deja, dažnai šį principą dėl nacionalinių reikalavimų, susijusių su galimybe verstis tam tikra profesine veikla trečiojoje šalyje, sudėtinga įgyvendinti praktiškai.

Siekdama pašalinti šiuos skirtumus, ES sukūrė profesinės kvalifikacijos pripažinimo sistemą. Atsižvelgiant į šios sistemos sąlygas, daromas skirtumas tarp reglamentuojamų profesijų (t. y. profesijos, kurioms tam tikra kvalifikacija būtina pagal teisės aktus) ir profesijų, kurios teisiškai nereguliuojamos priimančiojoje valstybėje narėje.

Veiksmai, kuriais siekiama didinti kvalifikacijų skaidrumą Europoje

Europos Sąjunga ėmėsi svarbių veiksmų siekdama užtikrinti kvalifikacijų skaidrumą Europoje:

• aktyvesnis bendradarbiavimas profesinio rengimo ir mokymo srityje siekiant suderinti visas sertifikatų ir diplomų skaidrumo priemones sukuriant vieną bendrą, naudotojams patogią priemonę. Tai, pvz., apima Europos CV arba Europass mokymą.
• Konkrečių veiksmų parengimas profesinio rengimo ir mokymo pripažinimo ir kokybės srityje.

Švietimo ir mokymo sistemų skirtumų pašalinimas visoje ES

ES valstybių narių švietimo ir mokymo sistemos vis dar turi esminių skirtumų. Po paskutinės ES plėtros dėl skirtingų švietimo tradicijų ši įvairovė dar labiau padidėjo. Todėl reikia sukurti bendras taisykles, kuriomis būtų garantuojamas kompetencijų pripažinimas.

Siekdama pašalinti šią nacionalinių kvalifikacijos standartų, švietimo metodų ir mokymo struktūros įvairovę, Europos Komisija pristatė įvairias priemones, kurių paskirtis – užtikrinti didesnį skaidrumą ir kvalifikacijų pripažinimą akademiniais ir profesiniais tikslais.

1. Europos kvalifikacijų sandara

Europos kvalifikacijų sandara yra pagrindinis Europos Komisijos prioritetas, susijęs su profesinės kompetencijos pripažinimo procesu. Pagrindinis sandaros tikslas yra sukurti skirtingų nacionalinių kvalifikacijos sistemų ryšius ir garantuoti sklandų diplomų perdavimą ir pripažinimą.

2. Nacionaliniai akademinio pripažinimo informacijos centrai (NARIC centrai)

Nacionalinių akademinio pripažinimo informacijos centrų tinklas buvo sukurtas 1984 m. Europos Komisijos iniciatyva. NARIC centrai konsultuoja studijų užsienyje laikotarpių akademinio pripažinimo klausimais. NARIC centrai, kurie veikia visose ES valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės šalyse, atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį Europos Sąjungoje pripažįstant kvalifikacijas.

3. Europos kreditų perkėlimo sistema (ECTS)

Europos kreditų perkėlimo sistema siekiama palengvinti studijų užsienyje laikotarpių pripažinimą. Sistema sukurta 1989 m. ir jos veikimo pagrindą sudaro švietimo programos aprašymas ir kreditų priskyrimas jos komponentams. Tai yra labai svarbu siekiant papildyti ypač gerai žinomą studentų judumo programą „Erasmus“.

4. Europass

Europass – tai profesinių įgūdžių skaidrumo užtikrinimo priemonė. Ją sudaro penki standartiniai dokumentai

• CV (gyvenimo aprašymas),
• motyvacinio laiško rašymo priemonė,
• pažymėjimo priedėliai,
• diplomo priedėliai ir
• Europass judumo dokumentas.

Europass sistemoje įgūdžiai ir kvalifikacija yra aiškiai ir lengvai suprantami įvairiose Europos dalyse. Nacionaliniai Europass centrai sukurti kiekvienoje Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyje kaip pagrindiniai ryšių palaikymo punktai, į kuriuos gali kreiptis asmenys, norintys gauti informacijos apie Europass sistemą.

Minimalus darbuotojo amžius Lietuvoje yra 14 m. Vaikai nuo 14 iki 16 metų gali dirbti tik lengvus darbus – tokius, kurie dėl atitinkamų užduočių pobūdžio ir atlikimo sąlygų nekenkia vaikų saugai, sveikatai, vystymuisi, netrukdo lankyti mokyklos ir mokytis pagal privalomojo švietimo ir profesinio mokymo programas, gauti švietimo pagalbą. Moksleiviams nuo 14 iki 16 metų leidžiama dirbti šiuos lengvus, jei yra vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštiškas sutikimas, vaiko sveikatą prižiūrintis gydytojas išdavė nurodytą pažymą su išvada, kad vaikas tinkamas dirbti tokį darbą, ir mokslo metų laikotarpiu duotas mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštiškas sutikimas, darbus: darbai daržuose ir soduose; vaistažolių rinkimas; mažų naminių gyvuliukų ir paukščių priežiūra; medelių ir krūmų sodinimas, rišimas, laistymas; nemechanizuotas šieno vartymas, grėbimas; reklamų, laikraščių, afišų klijavimas gatvių stenduose, išnešiojimo, pasiuntinio ir pašto darbai; laikraščių ir žurnalų pardavimas; prekių kainų žymėjimas, rūšiavimas ir pakavimas; lengvi pagalbiniai darbai; žaislų aprengimas drabužiais, žaislų valymas; rūšiavimas ir pakavimas skalbykloje; stalų serviravimas.

Asmenys iki aštuoniolikos metų negali būti skiriami dirbti:

• Darbo, kuris fiziškai ir psichologiškai per sunkus.
• Darbo, kuriame naudojamos toksinės, kancerogeninės, mutageninės ar kitos sveikatą veikiančios medžiagos.
• Darbo, kur galimas jonizuojančiosios radiacijos poveikis, kitų sveikatai kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių poveikis.
• Darbo, kur yra didesnė nelaimingų atsitikimų ar susirgimų profesinėmis ligomis tikimybė, taip pat darbo, kurio dėl nepakankamo atsargumo jausmo ar patirties asmuo saugiai dirbti gali nesugebėti.

Asmenys iki aštuoniolikos metų negali vienu metu dirbti daugiau negu vienoje darbovietėje, jei bendra darbo trukmė viršija Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytą darbo trukmę. Vaikams draudžiama dirbti rytais ir prieš pamokas, taip pat nustatytu laiku nuo 20 iki 6 valandos.

Darbo sutarčių rūšys. Darbo sutartys gali būti:

1. Neterminuota darbo sutartis
2. Terminuota darbo sutartis
3. Projektinio darbo sutartis
4. Darbo vietos dalijimosi darbo sutartis
5. Darbo keliems darbdaviams sutartis
6. Laikinojo darbo sutartis
7. Pameistrystės darbo sutartis
8. Sezoninio darbo sutartis

(Jeigu darbo sutarties šalys nesutaria dėl darbo sutarties rūšies, laikoma, kad sudaryta             neterminuota darbo sutartis)

Darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrėžtam laikui (neterminuota).

Terminuota darbo sutartis

Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Terminuotos darbo sutarties ar paeiliui einančių darbo sutarčių terminas tai pačiai darbo funkcijai – 2 metai (išskyrus atvejus, kai darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą), skirtingoms funkcijoms atlikti – 5 metai.

Projektinio darbo sutartis

Projektinio darbo sutartis yra terminuota darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja dirbti konkrečiam projekto rezultatui pasiekti dirbdamas savo nustatytu darbo laiko režimu darbovietėje arba už darbovietės ribų, o darbdavys įsipareigoja už tai sumokėti sulygtą atlyginimą.

Darbo vietos dalijimosi darbo sutartis

Du darbuotojai gali susitarti su darbdaviu dėl vienos darbo vietos dalijimosi, neviršydami vienam darbuotojui nustatytos maksimaliosios darbo laiko normos. Darbuotojų darbo laikas nustatomas ir keičiamas pačių darbuotojų susitarimu.

Darbo keliems darbdaviams sutartis

Su darbuotoju sudaromoje darbo sutartyje vietoj vieno darbdavio gali būti nurodyti du ar daugiau darbdavių tai pačiai darbo funkcijai atlikti. Jeigu darbuotojo darbo laikas neskirstomas kiekvienam darbdaviui atskirai, t. y. darbuotojas vienu metu vykdo kelių darbdavių užduotis.

Laikinojo darbo sutartis

Tai laikinojo darbuotojo ir laikinojo įdarbinimo įmonės susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką dirbti laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens, t. y. laikinojo darbo naudotojo, naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti. Maksimali laikinosios darbo sutarties trukmė yra 3 metai.

Pameistrystės darbo sutartis

Pameistrystės darbo sutartis sudaroma priimant į darbą asmenį, siekiantį darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją ar kompetencijų pameistrystės mokymo organizavimo forma. Pameistrystės darbo sutartis yra terminuota ir maksimalus jos terminas – 6 mėnesiai (išskyrus atvejus, kai mokymo sutartyje dėl formaliojo ar neformaliojo mokymo apibrėžiama ilgesnė mokymo trukmė).

Sezoninio darbo sutartis

Pagal Darbo kodeksą sezoninio darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais darbais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai vienas po kito einančių 12 mėnesių laikotarpiu, ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą. Sezoninių darbų sąrašą, sezoninio darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatumus, vadovaudamasi šiuo kodeksu, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Interneto nuorodos:

Darbo santykių sistemoje svarbų vaidmenį vaidina tiek individualūs, tiek kolektyviniai darbo santykiai. Nors Lietuvos Respublikoje daugiau paplitę dvišaliai (individualūs) darbo santykiai, tačiau vis labiau juntamas susidomėjimas kolektyviniais darbo santykiais. Visi įmonėje, įstaigoje, organizacijoje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo dirba susitaręs su darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, turi būti įforminami darbo sutartimi. Ši nuostata netaikoma darbams, atliekamiems pagal autorines sutartis. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų.

Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.). Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų: darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt. Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti (išbandymo, profesijų jungimo, materialinės atsakomybės ir kt.). Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. Nė vienai iš šalių darbo sutarties nenutraukus, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.

Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Įstatymų nustatytais atvejais norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, gali būti taikomi ilgesni išbandymo terminai, bet ne ilgesni kaip šeši mėnesiai. Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti jam išeitinės kompensacijos. Tačiau ši darbdavio teisė nėra absoliuti. Darbdaviui neleidžiama nutraukti darbo sutarties be jokių motyvų ir įrodymų, patvirtinančių, kad darbuotojas nesusitvarkė su jam pavestu darbu. Darbuotojui užginčijus jo atleidimą iš darbo DK 107 straipsnio pagrindu, teismai reikalaus iš darbdavio įrodymų, patvirtinančių darbuotojo netinkamumą darbui, nepaisant to, kad konkreti darbuotojo netinkamumo pavestam darbui nustatymo procedūra įstatymų nereglamentuota. Darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ar asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keisti darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima.

Interneto nuorodos:

Darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius asmenis, jaunimą, vyresnius nei 50 metų asmenis (kurie registruoti Užimtumo tarnyboje), gali būti taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu darbdaviui. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva. Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės. Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia. Draudžiama atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ar darbdavio valia darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Jeigu darbuotojui atrodo, kad pažeidžiamos jo teisės, jis gali kreiptis į darbo ginčų komisijas.

Interneto nuorodos:

Norintys, kurti savo verslą, gali gauti nemokamas konsultacijas iš valstybinių įstaigų. Pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija konsultuoja mokesčių klausimais, SODRA konsultuoja įmonių, individualių veiklų, verslo liudijimų, mažųjų bendrijų, įmokų klausimais, Užimtumo tarnyba gali suteikti informaciją apie paramą, steigiant pirmą darbo vietą ir pan. Be to, daugelyje šalies miestų veikia verslo informacijos centrai, į kuriuos galima kreiptis finansavimo, įdarbinimo, įmonės steigimo klausimais.

Visą esminę informaciją taip pat teikia VšĮ „Versli Lietuva“. Tai – Ūkio ministerijos įsteigta agentūra, skatinanti verslumą, tvarią ir modernią verslo plėtrą, startuolių ekosistemą bei eksportą Lietuvoje. Puslapyje www.verslilietuva.lt galima rasti informaciją nuo idėjų paieškų iki būtinų sąlygų verslo įkūrimui.

Interneto nuorodos:

Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis. Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nustato minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą. Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius. Darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesni už nustatytus minimaliuosius dydžius. Kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyti didesni nustatyti minimaliojo darbo užmokesčio dydžiai. Už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.

Šiuo metu Darbo kodekse yra numatyta, kad atlyginimas Lietuvoje mokamas du kartus per mėnesį, tai yra avansas ir atlyginimas. Jei dirbantysis pageidauja ir parašo prašymą, tuomet darbdavys gali atlyginimą mokėti vieną kartą per mėnesį. Dažniausiai darbo užmokestis darbuotojui ar tarnautojui pervedamas į banko sąskaitą. Darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę. Ši informacija pateikia algalapyje, kurį dirbantysis gauna dar prieš išmokant darbo užmokestį.

Interneto nuorodos:

Darbo laiko trukmė. Darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko. Vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos.
Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip dvylika valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir šešiasdešimt valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį. Negali būti dirbama daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas.

Turi būti laikomasi darbo laiko režimo ypatumų dirbantiems naktį darbuotojams, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms ir asmenims iki aštuoniolikos metų, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Kai darbuotojas atlieka savo darbo funkciją budėdamas (aktyvusis budėjimas), darbo dienos (pamainos) trukmė negali viršyti dvidešimt keturių valandų, tačiau negali viršyti darbuotojo darbo laiko normos per maksimalų trijų mėnesių apskaitinį laikotarpį.  Kai darbuotojas privalo būti darbdavio nurodytoje vietoje, pasirengęs prireikus atlikti savo funkcijas (pasyvusis budėjimas), darbo dienos (pamainos) trukmė gali būti iki dvidešimt keturių valandų, tačiau negali viršyti darbuotojo darbo laiko normos per maksimalų dviejų mėnesių apskaitinį laikotarpį. Tiek aktyviai, tiek pasyviai budint darbuotojui turi būti sudarytos sąlygos pavalgyti ir pailsėti.

Sutrumpintas darbo laikas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas ir apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir šių darbų, profesijų ir pareigybių sąrašą, ir sutrumpintas darbo laiko normas darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma.

Viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus tokius išimtinius atvejus, kai:

1) dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai ar siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms ar gaivalinėms nelaimėms ar likviduoti jų skubiai šalintinas pasekmes;

2) būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai;

3) tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.

Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – vienas šimtas aštuoniasdešimt valandų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. suteikta teisė į sutrumpintą 32 valandų per savaitę darbo laiko normą biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurie augina vaikus iki 3 metų.

Minimaliojo poilsio reikalavimai

Darbo laiko režimas negali pažeisti šių minimaliojo poilsio laiko reikalavimų:

 - per darbo dieną (pamainą) darbuotojui suteikiamos fiziologinės pertraukos pagal darbuotojo poreikį ir specialios pertraukos, dirbant lauko sąlygomis , profesinės rizikos sąlygomis, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą; minimali specialių pertraukų trukmė per darbo dieną (pamainą) turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių;

- ne vėliau kaip po 5 valandų darbo darbuotojams turi būti suteikta pietų pertrauka, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 2 valandos, nebent šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę;
- kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip 12 valandų, bet ne daugiau kaip 24 valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu 24 valandos;
- jeigu budėjimas trunka 24 valandas, poilsio laikas trunka ne mažiau kaip 24 valandas.
Pertraukų trukmę, jų pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo teisės normos ir darbo dienos (pamainų) grafikai. Darbuotojams, atliekantiems darbus, kurių metu dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku.

Interneto nuorodos:

Kasmetinės atostogos. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Darbo ir kolektyvinės sutartys, darbo teisės normos gali nustatyti ilgesnės trukmės atostogas.

Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka.  Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.

Kasmetinių atostogų apmokėjimas.  Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią.

Nėštumo ir gimdymo atostogos. Moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - septyniasdešimt kalendorinių dienų). Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. Darbuotojams, paskirtiems naujagimių globėjais, suteikiamos atostogos už laiką nuo globos nustatymo dienos, kol kūdikiui sueis 70 dienų.

Tėvystės atostogos.  Darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos trisdešimt kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka trys mėnesiai (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka šeši mėnesiai).

Atostogos vaikui prižiūrėti. Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis.

Švenčių dienos. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama šiomis švenčių dienomis: sausio 1-ąją - Naujųjų metų dieną; vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną; kovo 11-ąją - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną; sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis; gegužės 1-ąją - Tarptautinę darbo dieną; pirmąjį gegužės sekmadienį - Motinos dieną; pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną; birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną; liepos 6-ąją - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną; rugpjūčio 15-ąją - Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną); lapkričio 1-ąją - Visų Šventųjų dieną; lapkričio 2-ąją – Vėlinių dieną, gruodžio 24-ąją – Kūčių dieną; gruodžio 25-ąją ir 26-ąją - Kalėdų dienomis.

Interneto nuorodos:

Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai (DK 53 straipsnis) Darbo sutartis pasibaigia:

1) nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu;

2) nutraukus darbo sutartį vienos iš šalių iniciatyva;

3) nutraukus darbo sutartį darbdavio valia;

4) nutraukus darbo sutartį nesant šalių valios;

5) mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui;

6) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kai neįmanoma nustatyti darbdavio – fizinio asmens ar darbdavio atstovų buvimo vietos;

7) kitais šiame Kodekse ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais

Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu.  Bet kuri darbo sutarties šalis gali pasiūlyti kitai darbo sutarties šaliai nutraukti darbo sutartį. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita). Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas. 

Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų.

Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių.

Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu:

1) darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių;

2) darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos;

3) darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;

4) pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį.

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.

Darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą dėl šių priežasčių:

1) darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla;

2) darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų;

3) darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę;

4) darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju;

5) teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.

Įspėjimas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Įspėjime nutraukti darbo sutartį turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Darbdavys su darbuotojo sutikimu turi teisę bet kada iki įspėjimo termino pabaigos priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, nukeldamas darbo santykių pasibaigimo dieną į paskutinę įspėjimo termino dieną ir neleisdamas darbuotojui įspėjimo metu dirbti, tačiau sumokėdamas už visą įspėjimo laikotarpį jam priklausantį darbo užmokestį.   

Darbo sutarties nutraukimo apribojimai.  Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui.

Su darbuotojais, auginančiais vaiką (įvaikį) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės. Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia.

Draudžiama atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ar darbdavio valia darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Senatvės pensijos skyrimo sąlygos. Senatvės pensija skiriama, kai asmuo sukanka įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių ir turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą. Nuo 2012-ųjų senatvės pensijos amžius kasmet didinamas iki 2026-aisiais pasieks vienodą tiek moterims, tiek vyrams 65 metų ribą.  

Išankstinę senatvės pensiją gali gauti asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip 5 metai; kurie turi būtinąjį stažą senatvės pensijai; negauna kitų periodinių išmokų ar pajamų; nedirba ir negauna jokių darbinių ar kitų draudžiamųjų pajamų (pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, iš savarankiškai vykdomos veiklos, iš ūkininko veiklos, užsienio valstybėje).

Interneto nuorodos:

Darbuotojų atstovavimas reiškia darbuotojų teisių ir interesų gynimą ir atstovavimą jiems santykiuose su kitomis socialinės partnerystės šalimis, darbo ginčus nagrinėjančiose ir socialinės partnerystės institucijose, teisių ir pareigų jiems sukūrimą ir keitimą ar kitokį dalyvavimą, nustatant darbuotojų darbo, socialines ir ekonomines teises ir pareigas darbo teisės normų nustatyta tvarka.

Darbuotojų atstovais laikomi profesinė sąjunga, darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis. Profesinės sąjungos darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais kolektyviai atstovauja savo nariams. Kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas ir kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų inicijavimas yra išimtinė profesinių sąjungų teisė.

Darbo taryba ir darbuotojų patikėtinis yra nepriklausomi darbuotojams atstovaujantys organai, darbo kodekso nustatytais atvejais ir tvarka atstovaujantys visiems darbuotojams darbdavio ar socialinių partnerių susitarimuose ir darbovietės lygmeniu, informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą. Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų, išskyrus atvejį, jeigu darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų. Jeigu vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra mažiau kaip dvidešimt, darbuotojų atstovavimo teises gali įgyvendinti jų išrinktasis darbuotojų patikėtinis, renkamas trejiems metams visuotiniame darbdavio darbuotojų susirinkime.

Interneto nuorodos:

Individualius darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčų komisijos yra nuolatinės ir veikia prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių. Darbo ginčų komisija sudaroma iš trijų narių – darbo ginčų komisijos pirmininko ir profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovų, skiriamų iš Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių veiklos teritorijoje veikiančių profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų jų valdymo organų sprendimu. Darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu. 

Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimas. Jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu jos, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. 

Ginčai dėl darbo sutarties. Jei darbuotojas nesutinka su  nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą.

Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Streikai. Priimti sprendimą skelbti streiką gali profesinė sąjunga ar jų organizacija jų įstatuose nustatyta tvarka. Darbdavio lygmens streikui skelbti įstatuose nustatyta tvarka turi būti gautas ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimas. Šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) lygmens streikui skelbti įstatuose nustatyta tvarka turi būti priimamas atstovaujančio organo sprendimas. Apie būsimo įspėjamojo streiko pradžią darbdavys ar darbdavių organizacija ir atskiri jos nariai – darbdaviai turi būti įspėti raštu ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, o prieš tikrojo streiko pradžią – ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, nusiunčiant jiems profesinės sąjungos ar jų organizacijos sprendimą skelbti streiką. Apie būsimo įspėjamojo ir tikrojo streiko pradžią įmonėse ar šakose, kurios teikia neatidėliotinas (gyvybines) paslaugas visuomenei, darbdavys ar darbdavių organizacija ir atskiri jos nariai – darbdaviai turi būti įspėti raštu ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų, nusiunčiant jiems profesinės sąjungos ar jų organizacijos sprendimą skelbti streiką.

Interneto nuorodos:

Sąvoka profesinis rengimas ir mokymas reiškia praktinę veiklą ir kursus, susijusius su konkrečia profesija, kuriuose dalyviai rengiami ateityje dirbti ir daryti karjerą. Profesinis mokymas yra esminė priemonė, skirta profesiniam pripažinimui užtikrinti ir galimybėms gauti darbą padidinti. Todėl labai svarbu, kad Europos profesinio mokymo sistemos atitiktų piliečių ir darbo rinkos poreikius, kad būtų palengvintos galimybės įsidarbinti.

Profesinis rengimas ir mokymas yra esminė ES politikos dalis nuo pat Europos bendrijos sukūrimo. Tai taip pat yra esminis vadinamosios ES Lisabonos strategijos aspektas, kuriuo siekiama Europą paversti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis pagrįsta visuomene visame pasaulyje. 2002 m. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino savo pagrindinį vaidmenį ir nustatė dar vieną plataus užmojo tikslą – iki 2010 m. sukurti visame pasaulyje žinomą Europos švietimo ir mokymo sistemą aktyviai įgyvendinant įvairias pasaulinio lygmens iniciatyvas, visų pirma stiprinant bendradarbiavimą profesinio mokymo srityje.

2020 m. lapkričio 24 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė rekomendaciją dėl profesinio mokymo ir rengimo siekiant tvaraus konkurencingumo, socialinio teisingumo ir atsparumo.

Rekomendacijoje apibrėžiami pagrindiniai principai, kuriais užtikrinama, kad profesinis rengimas ir mokymas būtų lankstus ir galėtų būti greitai pritaikomas prie darbo rinkos poreikių ir suteiktų jaunimui ir suaugusiesiems vienodas kokybiškas galimybes mokytis.

Rekomendacijoje daug dėmesio skiriama didesniam profesinio rengimo ir mokymo lankstumui, tvirtesnėms galimybėms mokytis darbe, stažuotėms ir kokybės didinimui.

Rekomendacija taip pat pakeičia EQAVET, t. y. Rekomendaciją dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos ir apima atnaujintą EQAVET sistemą, kurioje nustatyti kokybės rodikliai ir deskriptoriai. Ja panaikinama ankstesnė ECVET rekomendacija.

Siekdama skatinti šias reformas, Komisija remia profesinės kompetencijos centrus (CoVEs), kuriuose dalyvauja vietos partneriai ir plėtoja „įgūdžių ekosistemas“. Įgūdžių ekosistemos prisidės prie regioninės, socialinės ir ekonominės plėtros, inovacijų ir pažangiosios specializacijos strategijų.

„Erasmus+“

„Erasmus+“ – tai ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto rėmimo programa Europoje.

Jos biudžetas – 26,2 mlrd. EUR. Tai yra beveik dvigubai didesnis finansavimas, palyginti su ankstesne programa (2014–2020 m.).

2021–2027 m. programoje daug dėmesio skiriama socialinei įtraukčiai, žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai ir jaunimo paskatoms dalyvauti demokratiniame gyvenime.

Pagal ją remiami Europos švietimo erdvėje, Skaitmeninio švietimo veiksmų plane ir Europos įgūdžių darbotvarkėje nustatyti prioritetai ir veikla. Pagal programą taip pat

• remiamas Europos socialinių teisių ramstis,
• įgyvendinama 2019–2027 m. ES jaunimo strategija,
• plėtojamas Europos aspektas sporto srityje.

Kas gali dalyvauti? Daugiau informacijos rasite čia.

Suaugusiųjų švietimas ir mokymasis visą gyvenimą Europoje

Mokymasis visą gyvenimą – tai visas švietimo, t. y. formaliojo švietimo, savišvietos, neformaliojo švietimo, formas apimantis procesas, kuris trunka nuo ikimokyklinio ugdymo laikotarpio iki laikotarpio išėjus į pensiją. Taip siekiama sudaryti sąlygas žmonėms įgyti ir išlaikyti pagrindinius įgūdžius per visą gyvenimą, taip pat įgalinti piliečius laisvai judėti regionuose ir šalyse keičiant darbo vietas. Mokymasis visą gyvenimą taip pat yra pagrindinis anksčiau minėtos Lisabonos strategijos elementas, nes jis labai svarbus saviugdai ir konkurencingumo bei įsidarbinimo galimybių didinimui. ES patvirtino keletą priemonių, kuriomis siekiama skatinti suaugusiųjų švietimą Europoje.

Europos mokymosi visą gyvenimą erdvė

Siekdama realaus mokymosi visą gyvenimą Europoje, Europos Komisija iškėlė sau tikslą sukurti Europos mokymosi visą gyvenimą erdvę. Šiomis aplinkybėmis Komisija daugiausia dėmesio skiria tam, kad nustatytų besimokančių asmenų ir darbo rinkos poreikius, kad sukurtų prieinamesnę švietimo sistemą ir paskui sukurtų viešojo administravimo institucijų, švietimo paslaugų teikėjų ir pilietinės visuomenės partnerystes.

ES iniciatyva yra pagrįsta siekiu suteikti pagrindinius įgūdžius teikiant daugiau konsultavimo ir informavimo paslaugų Europos lygmeniu ir pripažįstant visų formų mokymąsi, įskaitant formalųjį švietimą, savišvietą ir neformalųjį švietimą.

Profesinį rengimą Europoje skatinančios ES organizacijos

Siekdama palengvinti bendradarbiavimą ir mainus profesinio mokymo srityje, ES įsteigė specializuotas įstaigas, dirbančias PROFESINIO MOKYMO srityje.

Europos profesinio mokymo plėtros centras (CEDEFOP / Centre Européen pour le Développement de la Formation Professionnelle) buvo sukurtas 1975 m. kaip specializuota ES agentūra, skatinanti ir plėtojanti profesinį rengimą ir mokymą Europoje. Centras įsikūręs Salonikuose (Graikija) ir atlieka profesinio mokymo tyrimus ir analizes ir perduoda savo žinias įvairiems Europos partneriams, pvz., susijusioms tyrimų institucijoms, universitetams ar mokymo įstaigoms.

Europos mokymo fondas buvo sukurtas 1995 m. ir jis glaudžiai bendradarbiauja su CEDEFOP. Jo misija – remti šalis partneres (nepriklausančias ES) padedant joms modernizuoti ir plėtoti savo profesinio mokymo sistemas.

Gyvenimo kokybė – svarbiausias ES socialinės politikos darbotvarkės klausimas

Palankios gyvenimo sąlygos priklauso nuo įvairių veiksnių, pvz., kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, švietimo ir mokymo galimybių arba geros transporto infrastruktūros, kurie turi įtakos kasdieniam piliečių gyvenimui ir darbui. Europos Sąjunga išsikėlė sau tikslą nuolat gerinti gyvenimo kokybę visose savo valstybėse narėse ir atsižvelgti į naujas šiuolaikinės Europos problemas, pvz., socialiniai atskirti žmonės arba senėjanti visuomenė.

Įdarbinimas Europoje

Įdarbinimo galimybių Europoje gerinimas yra pagrindinis Europos Komisijos prioritetas. Siekiant spręsti nedarbo ir didėjančio darbo judumo ir regionų problemą, rengiamos ir įgyvendinamos įvairios ES lygmens iniciatyvos, kuriomis remiama Europos užimtumo strategija. Tai apima Europos užimtumo tarnybų tinklą (EURES) ir ES įgūdžių panoramą.

Sveikata ir sveikatos priežiūra Europos Sąjungoje

Sveikata yra branginama vertybė, nuo kurios priklauso kasdienis žmonių gyvenimas, todėl visiems europiečiams ji labai svarbi. Sveika aplinka turi esminę reikšmę mūsų asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui ir ES piliečiai kelia vis didesnius reikalavimus, susijusius su darbuotojų sauga ir sveikata ir kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Jie reikalauja greitos ir lengvos prieigos prie medicininio gydymo keliaujant visoje Europos Sąjungoje. ES sveikatos politika siekiama patenkinti šiuos poreikius.

Europos Komisija parengė koordinuotą požiūrį į sveikatos politiką praktiškai įgyvendindama daugybę iniciatyvų, kuriomis papildomi nacionalinių valdžios institucijų veiksmai. Sąjungos bendri veiksmai ir tikslai yra įtraukti į ES sveikatos programas ir strategijas.

Dabartinė (2021–2027 m.) programa „ES – sveikatos labui“ atspindi plataus užmojo ES atsaką į COVID-19. Pandemija daro didelį poveikį pacientams, medicinos ir sveikatos priežiūros darbuotojams ir sveikatos sistemoms Europoje. Naujoji programa „ES – sveikatos labui“ apims ne tik atsaką į krizę, kuriuo siekiama spręsti su sveikatos priežiūros sistemų atsparumu susijusius klausimus.

Programa „ES – sveikatos labui“ nustatyta Reglamentu (ES) 2021/522 ir pagal ją bus skiriamas finansavimas ES šalių arba ES nepriklausančių šalių, kurios yra susijusios su programa, reikalavimus atitinkantiems subjektams, sveikatos organizacijoms ir NVO.

Kartu su programa „ES – sveikatos labui“ ES investuos 5,3 mlrd. EUR dabartinėmis kainomis į veiksmus, kuriais sukuriama ES pridėtinė vertė, papildoma ES šalių politika ir siekiama vieno iš programos „ES – sveikatos labui“ tikslų:

1. Gerinti ir puoselėti sveikatą Sąjungoje:

• ligų prevencija ir sveikatinimas;
• tarptautinės sveikatos iniciatyvos ir bendradarbiavimas.

2. Šalinti tarpvalstybines grėsmes sveikatai:

• tarpvalstybinių grėsmių sveikatai prevencija, pasirengimas joms ir reagavimas;
• papildyti nacionalinius pagrindinių krizės atveju svarbių produktų atsargų kaupimo veiksmus;
• sukurti medicinos, sveikatos priežiūros ir pagalbinio personalo rezervą.

3. Gerinti vaistus ir medicinos priemones, taip pat krizės atveju svarbius produktus:

• užtikrinti vaistų ir medicinos priemonių, taip pat krizės atveju svarbių produktų prieinamumą ir įperkamumą.

4. Stiprinti sveikatos sistemas, jų atsparumą ir išteklių naudojimo efektyvumą:

• gerinti sveikatos duomenis, skaitmenines priemones ir paslaugas, sveikatos priežiūros sistemų skaitmeninę transformaciją;
• gerinti prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų;
• rengti ir įgyvendinti ES sveikatos srities teisės aktus ir priimti įrodymais pagrįstus sprendimus;
• integruotas nacionalinių sveikatos sistemų darbas.

ES švietimas

Švietimas Europoje turi gilias šaknis ir yra labai įvairus. Jau 1976 m. švietimo ministrai nusprendė sukurti informacijos tinklą, kad geriau suprastų tuometinėse devyniose Europos bendrijos šalyse įgyvendinamą švietimo politiką ir sistemas. Taip buvo įgyvendintas principas, kad privalu visapusiškai paisyti bet kurios valstybės narės švietimo sistemos ypatumų, kartu nustatant poreikį koordinuoti švietimo, mokymo ir įdarbinimo sistemų sąveiką. Europos švietimo informacijos tinklas („Eurydice“) oficialiai pradėjo veikti 1980 m.

1986 m. pradėjus įgyvendinti programą „Erasmus“, kuri dabar tapo „Erasmus+“ programa ir dažnai yra įvardijama kaip viena sėkmingiausių ES iniciatyvų, daugiau dėmesio pradėta skirti ne informacijos mainams, bet studentų mainams.

ES transportas

Transportas yra viena pirmųjų politikos sričių, kuri buvo bendra tuometinei Europos bendrijai. Nuo 1958 m., kai įsigaliojo Romos sutartis, ES transporto politikoje daugiausia dėmesio skirta kliūčių tarp valstybių narių panaikinimui, taip sudarant sąlygas greitam, veiksmingam ir pigiam asmenų ir prekių judėjimui.

Šis principas yra glaudžiai susijęs su ES pagrindiniu tikslu siekti dinamiškos ekonomikos ir įtraukios visuomenės. Transporto sektoriuje sukuriama 10 proc. ES gerovės, išreiškiamos bendruoju vidaus produktu (BVP), kurios vertė kasmet sudaro apytiksliai 1 trln. EUR. Šiame sektoriuje taip pat dirba daugiau nei 10 mln. darbuotojų.

Šengeno erdvė

Nuo 1995 m. kovo mėn. galiojančia Šengeno konvencija panaikinta konvenciją pasirašiusių šalių sienų kontrolė ir sukurta bendra išorės siena, kurioje patikrinimai atliekami pagal bendrą taisyklių rinkinį.

Šiandien Šengeno erdvę sudaro dauguma ES šalių, išskyrus Bulgariją, Kroatiją, Kiprą, Airiją ir Rumuniją. Tačiau Bulgarija, Kroatija ir Rumunija dabar dalyvauja prisijungimo prie Šengeno erdvės procese ir jau didesnėje teritorijos dalyje taiko Šengeno acquis. Be to, prie Šengeno erdvės taip pat prisijungė ES nepriklausančios šalys: Islandija, Norvegija, Šveicarija ir Lichtenšteinas.

Oro transportas

Bendrosios Europos rinkos oro transporto sektoriuje sukūrimas padėjo sumažinti kainas ir praplėsti keleivių vežėjų ir paslaugų pasiūlą. ES taip pat sukūrė teisių rinkinį, kuriuo siekiama užtikrinti sąžiningą elgesį su oro keleiviais.

Oro transporto keleivių teisės

Oro keleiviai turi teises gauti informaciją apie skrydžius ir rezervacijas, bagažui padarytą žalą, vėluojančius ir atšauktus skrydžius, atsisakymą vežti, teisę gauti kompensaciją nelaimingo atsitikimo arba problemų, susijusių su atostogų paketais, atveju. Šios teisės galioja vidaus ir tarptautiniams reguliariems ir užsakomiesiems skrydžiams iš ES oro uosto arba į ES oro uostą, į kurį skrendama iš ES nepriklausančios šalies, kai skrydį vykdo ES oro linijos.

Geležinkelio transportas

Per paskutiniuosius 25 metus Komisija labai aktyviai siūlė restruktūrizuoti Europos geležinkelio transporto rinką ir siekiant stiprinti geležinkelių padėtį kitų transporto rūšių atžvilgiu. Komisijos pastangos buvo orientuotos į tris pagrindines sritis, kurios visos yra svarbios kuriant tvirtą ir konkurencingą geležinkelio transporto sektorių:

1. geležinkelio transporto atvėrimas konkurencijai,
2. nacionalinių tinklų sąveikos ir saugos gerinimas ir
3. geležinkelio transporto infrastruktūros plėtojimas.

Lietuvos Respublika yra daugiapartinė parlamentinė demokratija. Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija, o jos įstaigos tarnauja žmonėms. Seimas – Lietuvos parlamentas, nacionalinė įstatymų leidžiamosios valdžios institucija. Seimą sudaro tiesiogiai ir slaptu balsavimu ketveriems metams išrinktas 141 Seimo narys. Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia Respublikos Prezidentas. Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo Statutas. Seimas svarsto, priima, leidžia įstatymus, pritaria arba nepritaria Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko (Vyriausybės vadovo) kandidatūrai, prižiūri Vyriausybės veiklą, tvirtina valstybės biudžetą bei prižiūri, kaip jis vykdomas, nustato valstybinius mokesčius, skelbia savivaldybių rinkimus, ratifikuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. Įstatymų projektams nagrinėti Seimas sudaro komitetus, o siauresnės paskirties reikalams nagrinėti sudaromos komisijos (nuolatinės ir laikinosios). Seimo narių teises ir pareigas apibrėžia Seimo Statutas.

Prezidentas, valstybės vadovas, renkamas penkeriems metams, visuotiniuose rinkimuose. Prezidentas teikia Ministro Pirmininko, t.y. Vyriausybės vadovo kandidatūrą, kuriai pritaria arba nepritaria Seimas.Prezidentas gali būti renkamas ne daugiau nei 2 kartus iš eilės (ne daugiau nei dviem kadencijoms iš eilės).

Lietuvos Respublikos Konstitucija nurodo, kad teisingumą mūsų šalyje vykdo tik teismai. Teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Bylas nagrinėjantys teisėjai vadovaujasi tik galiojančiais įstatymais. Lietuvos Respublikos teismai skirstomi į dvi grupes: Bendrosios kompetencijos tesimai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai) ir Specializuoti-administraciniai teismai (Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ir Apygardų administraciniai teismai). Administracinė institucija prižiūrinti tvarką yra Policija. Pagal paskirtį policija skirstoma į administracinę, skirtą viešėjai tvarkai užtikrinti bet kuriais būdais, ir teisinę, prižiūrinčią įstatymų laikymąsi.

Interneto nuorodos:

Pagal Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato minimalų valandinį atlygį ( 5,14 EUR/val.)  ir minimalią mėnesinę algą ( 840 EUR/mėn.). Darbuotojui nustatytas valandinis tarifinis atlygis, mėnesinė alga negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlygį ar minimalią mėnesinę algą. Minimali mėnesinė alga darbuotojui gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įskaitant ir individualias įmones) 2022 m. IV ketvirčio duomenimis siekė  1887,80 EUR. Lietuvoje mokesčius turi mokėti tik nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir įstatymų nustatytais atvejais nenuolatiniai Lietuvos gyventojai.

Sodros duomenimis, 2023 m.  vasario mėn. didžiausius vidutinius atlyginimus Lietuvoje gavo  skrydžių vadovai – 5557,3 EUR, finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai – 4544,8 EUR, informacinių technologijų ir ryšių paslaugų srities vadovai - 4008,5 EUR, teisėjai 3724,2 EUR, programinės įrangos kūrėjai 3682,40 EUR.

Lietuvos mokesčių sistemą sudarantys mokesčiai išvardinti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje. Galima išskirti šiuos pagrindinius mokesčius: gyventojų pajamų mokestis, pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis, nekilnojamojo turto mokestis, žemės mokestis, paveldimo turto mokestis, loterijų ir azartinių lošimų mokestis, akcizai.

2023 m. taikomi tarifai pagrindiniams darbuotojo mokamiems mokesčiams:

• Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos: 19,5 proc.
• Gyventojo pajamų mokestis (GPM): 20 proc. (jeigu atlyginimas neviršija 60 VDU, t. y. 101094  eurų per metus), 32 proc. (jeigu atlyginimas viršija 60 VDU)
• Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos: 6,98 proc.

Valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD). Pagrindinis valstybinio socialinio draudimo sistemos tikslas – garantuoti pajamas apdraustiesiems netekus darbingumo dėl ligos, motinystės, senatvės, netekto darbingumo ar kitais atvejais. Šiuos mokesčius moka tiek darbdavys, tiek ir darbuotojas. VSD mokesčius turi mokėti ir besiverčiantieji individualia veikla, dirbantys su verslo liudijimais, autorinėmis sutartimis ir kt.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM). Jis yra išskaičiuojamas iš gaunamo atlyginimo, taip pat ir iš kitų, ne darbo santykiais gautų pajamų (pardavus turtą ir pan.). Dirbantiesiems pagal darbo sutartis gyventojų pajamų mokestis yra išskaičiuojamas iš darbo užmokesčio (tai daro darbdavys), tuo tarpu vykdantieji individualią veiklą susimoka jį patys. GPM turi mokėti pajamų gavę nuolatiniai Lietuvos gyventojai bei nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, GPM mokantys nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje.

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. PSD žmonėms suteikia teisę į sveikatos draudimo paslaugas nemokamai (didžiajai daliai paslaugų). Jei asmuo nėra draustas šiuo draudimu, jis už gydymo paslaugas turi susimokėti pats. Automatiškai draustais privalomuoju sveikatos draudimu tampa: pagal darbo sutartį dirbantys asmenys, nepilnamečiai, pensininkai, bedarbiai, registruoti Užimtumo tarnyboje, nėštumo, vaiko priežiūros atostogose esantys asmenys, studentai, socialiai remtini asmenys, globėjai.

PVM – tai pridėtinės vertės mokestis, kuriuo apmokestinamos tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos. Tai vartojimo mokestis, kuris yra sugalvotas tam, kad padėtų valstybei surinkti pinigų, reikalingų kasdieninėms jos funkcijoms vykdyti. Šis mokestis buvo sugalvotas 1954 metais ir gana greitai paplito visoje Europoje. PVM mokesčio tarifai Lietuvoje: standartinis 21 proc. PVM tarifas, lengvatinis 9, 5 bei 0 proc. PVM tarifas. Lengvatinių PVM tarifų taikymo atvejai: www.vmi.lt/evmi/pridetines-vertes-mokestis2.

Gautas pajamas ir sumokėtus mokesčius Lietuvoje gyvenantys asmenys privalo deklaruoti kiekvienais metais iki gegužės 2 d. už praėjusius metus (pvz.: iki 2023 m. gegužės 2 d. reikia deklaruoti pajamas už 2022 m.). Deklaruojamos ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gautos pajamos, tačiau tik tais atvejais, kai asmuo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju laikotarpiu, už kurį deklaruojamos pajamos:

• asmens nuolatinė (deklaruota) gyvenamoji vieta yra Lietuvoje arba
• asmens asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų buvimo vieta mokestiniu laikotarpiu yra veikiau Lietuvoje nei užsienyje arba
• asmuo išbūna ištisai arba su pertraukomis 183 arba daugiau dienų per metus arba
• kitais gyventojų pajamų mokesčio 4 str. numatytais atvejais.

Lietuvos valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kasmet pasikeičia informacija su kitų ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių narių mokesčių inspekcijomis dėl šių deklaracijų detalizavimo.

Kitose valstybėse dirbusių Lietuvos gyventojų permokėti mokesčiai gali būti grąžinami toje valstybėje, kurioje jie buvo sumokėti arba išskaičiuoti. Mokesčių permoka iš užsienio valstybės biudžeto susigrąžinama užpildžius gyventojų pajamų deklaraciją. Šis prašymas teikiamas mokesčių inspekcijai, kurioje mokestis buvo mokėtas. Mokesčių permoka susidaro dėl įvairių priežasčių, kiekvienoje valstybėje skirtingų, – valstybė skatina asmenis mokytis, imti paskolas, pirkti automobilius, atsižvelgia į socialinį statusą, neapmokestinamų pajamų dydį, dirbtą laiką ir kt.

Interneto nuorodos:

Vieno namų ūkio disponuojamosios pajamos 2021 m. sudarė vidutiniškai 1 464 EUR per mėnesį, o disponuojamosios pajamos vienam namų ūkio nariui – 697 EUR per mėnesį. Namų ūkiai 2021 m. maistui ir nealkoholiniams gėrimams (neskaičiuojant pinigų, išleistų kavinėse, restoranuose, valgyklose) skyrė beveik trečdalį visų vartojimo išlaidų. Tai sudarė vidutiniškai 131 Eur vienam asmeniui per mėnesį.  Per penkerius metus išlaidos maistui restoranuose, kavinėse, valgyklose (įskaitant maisto pristatymą į namus) padidėjo 2,2 karto ir 2021 m. sudarė vidutiniškai 22 Eur vienam asmeniui per mėnesį.
 Vartojimo išlaidos būstui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui sudarė 67 Eur vienam asmeniui per mėnesį: mieste – 71 Eur, kaime – 58 Eur. Išlaidos poilsiui ir kultūrai 2021 m. sudarė 21 Eur vienam asmeniui per mėnesį: mieste – 24 Eur, kaime – 17 Eur. Išlaidos transportui - 12 proc. visų vartojimo išlaidų.

Interneto nuorodos:

Lietuvoje Jūs galite apsigyventi viešbutyje, išsinuomoti namą, butą, kotedžą ar kambarį; nusipirkti kotedžą, butą ar namą. Svarbu, kad pirkdami ar nuomodami būstą, tinkamai sutvarkytumėte visus teisinius dokumentus. Pagalbos galite kreiptis į nekilnojamojo turto agentūras, advokatų bei notarų kontoras, prašyti draugų, bendradarbių, pažįstamų, giminių ar verslo partnerių pagalbos, informacijos rasti specializuotuose reklaminiuose laikraščiuose, nacionaliniuose dienraščiuose ir vietinėje spaudoje, galite asmeniškai pasiskelbti, nurodydami, kokio busto jūs pageidaujate. Butų nuomos kainos yra įvairios. Jos priklauso nuo miesto, rajono, miesto vietos, kurioje yra nuomojamas būstas, namo, būsto būklės (ar butas yra sename, renovuotame, naujos statybos name, suremontuotas ar ne), buto apstatymo (ar bute yra baldai ir buitinė technika), kambarių ir gyventojų skaičiaus, galimybių pastatyti automobilį ir pan. Būsto nuomos kainos Lietuvos didžiausiuose miestuose: Vilniuje vidutinė vieno kambario buto  nuoma 410 EUR/mėn., dviejų kambarių – 650 EUR/mėn.. Kauno mieste vidutinė vieno kambario buto nuomos kaina yra  320 EUR/mėn., dviejų kambarių – 470 EUR/mėn..

Klaipėdoje vieno kambario buto nuomos kaina šiuo metu siekia vidutiniškai 300 EUR/mėn., dviejų kambarių –  400 EUR/mėn. Šiauliuose buto nuomos kainos panašios kaip ir Klaipėdoje, vieno kambario buto nuomos kaina vidutiniškai taip pat siekia 300 - 350 EUR/mėn.

Interneto nuorodos:

Lietuvoje sveikatą tikrintis galima valstybinėse arba privačiose sveikatos priežiūros įstaigose.

Visiems Lietuvos gyventojams, kurie moka arba už juos yra mokamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, už visas gydymo paslaugas, gydytojų konsultacijas ir kitą pagalbą gydymo įstaigose (nepriklausomai nuo jos nuosavybės formos, t. y. – ar tai viešoji, ar privati gydymo įstaiga) mokėti nereikia, jei šios paslaugos atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintus paslaugų teikimo reikalavimus ir jei šias paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos yra sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl jų apmokėjimo. TLK sutartis sudaro su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis.

Valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos priklauso Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai ir gydymasis jose PSD draustiems asmenims yra nemokamas, išskyrus, kai tam tikri tyrimai ar procedūros nėra apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Privačios sveikatos priežiūros įstaigos dirba pagal Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą licenciją. Šiose įstaigose sveikatos priežiūros paslaugos yra mokamos. Jų kainos nustatomos vidaus tvarka. Kai kurios privačios gydymo įstaigos ir draustiesiems PSD taiko nuolaidas, neima mokesčio už paslaugas arba taip pat yra sudariusios sutartis su privačiomis sveikatos draudimo bendrovėmis dėl tiesioginio mokesčio už sveikatos priežiūros paslaugas kompensavimo.  Tačiau jeigu privačios sveikatos apsaugos įstaigos yra sudariusios sutartis su TLK dėl atitinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, jos privalo laikytis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintus paslaugų teikimo reikalavimų.

Kur ir kiek reikia laukti, norint gauti sveikatos priežiūros paslaugas?  Kiekvieno mėnesio 10-ą dieną asmens sveikatos priežiūros įstaigos fiksuoja paslaugų, kurioms taikoma stebėsena, laukimo eiles, laukimo eilių informaciją paskelbia pacientams matomoje vietoje ir savo interneto svetainėje, bei pateikia teritorinei ligonių kasai.

Medicinos paslaugos užsienio kalba. Lietuvoje oficiali gydymo įstaigų kalba yra lietuvių. Tačiau priklausomai nuo gydytojų kvalifikacijos, konsultacijas galima gauti ir anglų, rusų bei lenkų kalbomis. Paprastai didesnė tikimybė, jog angliškai kalbės jaunesni savo srities gydytojai ar privačių sveikatos priežiūros įstaigų medikai. Apie konkrečia kalba kalbančius gydytojus reikia teirautis sveikatos priežiūros įstaigos registratūroje.

Skubios medicinos pagalbos paslaugos

Greitosios medicinos pagalbos paslaugos (GMP) – greitosios medicinos pagalbos įstaigų teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, siekiant laiku suteikti pacientui reikalingą medicinos pagalbą jo buvimo vietoje ir prireikus transportuoti sergantį ar sužeistą pacientą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. GMP pagalbos paslaugos laikomos paslaugomis, skirtomis gyvybei gelbėti ir išsaugoti.

GMP paslaugos – tai asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios teikiamos:

• GMP paslaugų teikėjų visą parą (šiokiadieniais, švenčių ir poilsio dienomis) sutartyje su teritorine ligonių kasa nustatytoje teritorijoje;
• visiems asmenims (ir draustiems, ir nedraustiems);
• būtinosios medicinos pagalbos (ūmiai susirgus, įvykus nelaimingam atsitikimui perveža pacientus, kuriems pervežimo metu reikia teikti būtinąją medicinos pagalbą) atvejais bei nustato gimimo ir mirties faktą.
• Taip pat pagal savo kompetenciją GMP tarnyba gali teikti ir kitas paslaugas, neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

GMP pagalbos iškvietimas, skambinant visoje Lietuvoje nepriklausomai nuo operatoriaus, skubiosios pagalbos telefono ryšio telefono numeriu – 112.

Nemokamos odontologo paslaugos

Odontologinės paslaugos: – tai pirminės odontologinės pagalbos (dantų ėduonies, pulpito, kai kurių rūšių periodontito gydymas, dantų bei dantų šaknų traukimas, vaikų dantų ėduonies profilaktika, laikinų įtvarų uždėjimas gydant dantų traumas ir kt.), dantų protezavimo, odontologų specialistų konsultacija ir kitos paslaugos, kurias privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams ligonių kasos visiškai arba iš dalies kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.

Dėl dantų gydymo pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą, prie kurios žmogus yra prisirašęs. Jei įstaigoje odontologo nėra, ji turi informuoti, koks odontologijos kabinetas teikia nemokamas odontologines paslaugas prirašytiems toje įstaigoje asmenims. Gydantis dantis gali tekti mokėti už plombines ar kitas odontologines medžiagas, vaistus, vienkartines priemones. Išimtis taikoma vaikams, moksleiviams, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukanka 24 metai, bei socialiai remtiniems asmenims (jiems būtina pateikti gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymą). Jiems mokėti už dantims gydyti sunaudotas medžiagas ir vienkartines priemones nereikia.

Išimtis – mokamų paslaugų sąrašas

Procedūras, kurios tiesiogiai nesusijusios su ligų ar susirgimų gydymu ir nėra kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, gydymo įstaigos teikia mokamai. Paslaugų sąrašą už kurias jų gavėjai privalo sumokėti tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Į jį įtraukta akupunktūra bei manualinė terapija, sveikatos tikrinimas vykstant į užsienį, įsigyjant civilinį ginklą, norint gauti vairuotojų ir aviatorių mėgėjų pažymėjimą, papildoma individuali ligonio priežiūra ir slauga, nėštumo nutraukimas, kosmetinės chirurgijos operacijos ir kosmetologijos procedūras, dantų implantavimas ir kitos paslaugos. Pačios gydymo įstaigos turi patvirtinti aiškią mokamų paslaugų teikimo tvarką ir suteikti galimybę su ja susipažinti pacientams.

Dar kelios išimtys, kai gali tekti mokėti

Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, jas pasirenka savo nuožiūra be gydytojo rekomendacijos, šių tyrimų faktinę kainą apmoka patys. Tais atvejais paciento pasirinkimas turi būti motyvuotas ir konkrečiai įvardytas (dokumentuose įrašant, kokie tyrimai pasirinkti), patvirtintas paciento ir gydytojo parašais medicininiuose dokumentuose. Už paslaugą sumokama gydymo įstaigos kasoje, pacientui išduodamas kasos kvitas. Tokiu atveju, jei pacientas savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, jis gydymo įstaigos kasoje sumoka jų faktinių ir bazinių kainų skirtumą. Kilus neaiškumų patariame visus rūpimus klausimus pirmiausia bandyti išsiaiškinti gydymo įstaigoje.

Taigi, nusprendusieji atvykti į Lietuvą gydytis, pirmiausia turi pasidomėti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo tvarka toje šalyje, kurioje yra apdrausti, išsiaiškinti, ar reikia turėti išankstinį leidimą. Tokią informaciją teikia kiekvienos šalies Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionalinis kontaktinis centras (www.lncp.lt).

Vaistų pirkimas

Apdraustiesiems kompensuojamos išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, išrašytiems ambulatoriniam gydymui. Išlaidos, skirtos įsigyti kompensuojamiesiems vaistams ambulatoriniam gydymui, kompensuojamos pagal bazines kainas, kurias apskaičiuoja Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (kompensuojamos mažmeninėmis kainomis).

Receptiniai vaistai parduodami griežtai - pagal gydytojo išrašytus receptus, o nereceptiniai nereikalauja jokių dokumentų. Vaistus galima įsigyti vaistinėse.

Interneto nuorodos:

Lietuvos švietimo sistemą sudaro šie lygmenys:

• Bendrasis ugdymas (apima ugdymo tarpsnius: ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį, vidurinį);
• Profesinis mokymas;
• Aukštojo mokslo studijos.

Bendrasis ugdymas

Bendrojo ugdymo trukmė 12 metų, išdėstant ugdymo tarpsnius struktūrine seka: 4+ (4+2)+2, t. y. pradinis+pagrindinis+vidurinis ugdymas. Pradinis mokymas trunka 4, pagrindinis 6, vidurinis ugdymas 2 metus. Privalomas ugdymas yra iki 16 metų (1–10 klasės, 7–16 metų amžius).

Kiekvienas iš ugdymo lygmenų siejamas su tam tikromis kompetencijomis, išreiškiamomis per žinias ir supratimą, gebėjimus. Įgijus pagrindinį išsilavinimą, galima toliau mokytis pagal vidurinio ugdymo programą arba stoti į profesinę mokyklą. Pagrindinis ir vidurinis išsilavinimas gali būti įgyjami ir mokantis pagal profesinio mokymo programą, integruojančią atitinkamai pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą.

Pagrindinis ir vidurinis ugdymas yra Lietuvos kvalifikacijų sandaros dalimi ir atitinkamai priskiriami jos 3 ir 4 lygmenims, kas atitinka Europos kvalifikacijų sandaros 3 ir 4 lygmenis.

Baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos egzaminus, įgyjamas vidurinis išsilavinimas liudijamas išduodamu brandos atestatu. Bendrasis ugdymas nėra profiliuotas. Įgyjamas brandos atestatas liudija įgijus bendrą išsilavinimą. Brandos atestatas Lietuvos bendrojo ugdymo sistemoje yra vienintelė teikiama kvalifikacija, teikianti teisę į aukštąjį mokslą. Brandos atestatas teikia teisę stoti į visų profilių aukštąsias mokyklas (universitetus ir kolegijas).

Bendrojo ugdymo kokybė užtikrinama taikant valstybiniu lygmeniu nustatytus bendruosius reikalavimus pradinio, pagrindinio, ir vidurinio ugdymo programoms, taip pat vidurinio ugdymo programų akreditavimą, pedagogų kompetencijų atestaciją ir kt.

Daugiau informacijos apie bendrąjį ugdymą ir jo tarpsnius teikiama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos internetinėje svetainėje: www.smm.lt.

Profesinis mokymas

Profesinis mokymas yra pirminis ir tęstinis. Pirminis profesinis mokymas yra skirtas pirmajai profesinei kvalifikacijai įgyti ir gali būti tik formalus. Jo programos skirtos asmenims nuo 14 metų amžiaus.

Profesinio mokymo įstaigos mokiniui, lygiagrečiai su profesinio mokymo programa baigusiam pagrindinio ugdymo programą, išduodamas pagrindinio išsilavinimo pažymėjimas, baigusiam vidurinio ugdymo programą ir išlaikiusiam brandos egzaminus – brandos atestatas, nebaigusiam bendrojo ugdymo programos ar neišlaikiusiam brandos egzaminų – mokymosi pasiekimų pažyma.

Tęstinis profesinis mokymas yra skirtas asmens turimai kvalifikacijai tobulinti ar kitai kvalifikacijai įgyti, ar įgyti tam tikram darbui/funkcijai atlikti reikalingą kompetenciją. Tęstinis profesinis mokymas gali būti formalus ir neformalus.

Baigus tęstinio profesinio mokymo programas įgyjamos Lietuvos kvalifikacijų sandaros 1–4 lygmens (Europos kvalifikacijų sandaros 1–4 lygmuo) kvalifikacijos. Nuo 2015 m., baigus profesinio mokymo programas, išduodamas Profesinio mokymo diplomas.

Profesinio mokymo kvalifikacijų paskirtis - profesinė, jos skirtos užsiimti profesine veikla. Įgytos kompetencijos gali būti įskaitytos kito lygmens profesinio mokymo programų dalimi. Teisės į aukštojo mokslo studijas šios kvalifikacijos neteikia (tokią teisę teikia brandos atestatas).

Aukštojo mokslo studijos

Studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas.

Laipsnį suteikiančios studijų programos yra dviejų rūšių: koleginės ir universitetinės. Studijos gali būti trijų pakopų:

• I pakopa – profesinio bakalauro ir bakalauro,
• II pakopa – magistrantūros,
• III pakopa – doktorantūros.

Atsižvelgiant į vidurinio ugdymo baigimo dokumentą, egzaminų rezultatus ir kitus papildomus duomenis apie asmenį (sportiniai pasiekimai, olimpiadų laimėjimai, tarptautiniai konkursai ir t. t.), skaičiuojamas stojamasis balas. Šio balo pagrindu sudaromas stojančiųjų prioritetinis sąrašas, konkurso būdu, atsižvelgiant į konkrečios specialybės vietų skaičių, įvardijami įstojusieji.

Priėmimas į privačias ir valstybines aukštąsias mokyklas skiriasi. Privatūs universitetai ir kolegijos gali ir nedalyvauti bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas. Tokios įstaigos į atitinkamas studijų programas priėmimą organizuoja pačios.

Mokestis. Ugdymas, išskyrus privačias švietimo įstaigas, Lietuvoje yra nemokamas. Tėvai moka už papildomas paslaugas: maitinimą, vaiko priežiūrą po pamokų.

Visiems mokiniams, nesvarbu, ar lankytų privačią ugdymo įstaigą, ar valstybinę, yra skiriamas vadinamasis „mokinio krepšelis“. Tai yra ugdymui skiriamos lėšos. Ūkio lėšas, jei tai yra valstybės ar savivaldybės mokykla, skiria valstybė / savivaldybė. Jei tai yra nevalstybinė mokykla, trūkstamas lėšas skiria mokyklos steigėjas, mokestį moka tėvai. Mokyklą gali remti rėmėjai.

Kalba. Dažniausiai lietuvių. Yra įstaigų, kuriose ugdoma ir kitomis kalbomis: anglų, rusų, lenkų, prancūzų, vokiečių, baltarusių ir kt.

Asmenims, užsienyje įgijusiems tam tikro lygmens išsilavinimą ar/ir kvalifikaciją bei norintiems studijuoti ar dirbti Lietuvoje, gali tekti kreiptis į atitinkamas institucijas dėl įgytos kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo Lietuvoje. Profesinių kvalifikacijų pripažinimas galimas tik tuomet, kai profesija yra reglamentuojama. Asmenys, aukštąjį išsilavinimą įgiję užsienyje, dėl akademinio pripažinimo turi kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą. Mokymosi galimybėms Lietuvoje pristatyti veikia Atvira informavimo, konsultavimo, orientavimo sistema (AIKOS).  Joje vartotojai (mokiniai, studentai, darbuotojai ir kiti) gali rasti mokymuisi ar studijoms bei asmeninei profesinei karjerai planuoti reikalingos informacijos apie profesijas, kvalifikacijas, studijų ir mokymo programas, švietimo ir mokslo institucijas bei priėmimo taisykles, mokymo licencijas, Europass pažymėjimų priedėlius, mokymosi ir darbo vietų statistiką ir pan.

Interneto nuorodos:

Lietuva – žalias lygumų kraštas, išsaugojęs daug natūralios gamtos kraštovaizdžių, girių, ežerų ir upių. Lietuva turi ypatingą pajūrį – ne tik gražius smėlėtus paplūdimius, bet ir Kuršių Neriją - smėlio juostą, atskiriančią Kuršių marias nuo Baltijos jūros.

Kalbant apie laisvalaikio pramogas gamtoje, Lietuvoje vis labiau populiarėja aktyvus laisvalaikio praleidimas: įvairūs žygiai (pėsčiomis ar dviračiais), plaukiojimas baidarėmis bei irklentėmis, ledrogių sportas ar slidinėjimas. Vis daugiau žmonių domisi golfo žaidimu, ekstremaliomis pramogomis (šuolis parašiutu ar virve), skrydžiai oro balionu.

Lietuvos miestai slepia ne tik fantastiškus architektūros turtus, bet ir siaurose gatvelėse ir hipsteriškuose loftuose įsikūrusias koncertų bei kino sales, daugybę naktinių klubų ir vietų, kuriose nei dieną, nei naktį netrūksta vyksmo.

Dagiau informacijos ką pamatyti ir nuveikti Lietuvoje galima rasti:  https://www.lithuania.travel/lt/

Viena iš prioritetinių Lietuvos kultūros sričių yra teatras. Lietuva turtinga puikiais režisieriais, aktoriais, profesionaliais ir mėgėjiškais teatrais, jie mėgiami užsienio šalyse, puikiai vertinami, niekada nestokoja žiūrovų dėmesio. Lietuvos teatrai pelno tarptautinį pripažinimą ir dosniai dalina savo kūrėjus didžiųjų teatrų scenoms.

Lietuvoje vyksta įvairios etnografinės šventės. Užgavėnės, tai žiemos palydėtuvės ir pavasario sugrįžtuvės. Kovo pradžioje Kaziuko mugės metu turguose, aikštėse ir gatvėse parduodami amatininkų darbai iš medžio, keramikos, lino. Verbų sekmadienis, kurio metu renkamos žolelės ir dekoratyvinių krūmų šakelės ir rišamos verbos. Joninės švenčiamos birželio 24 d., trumpiausią metų naktį. Kas ketverius metus Vilniuje vidurvasarį organizuojama Dainų šventė. Taip pat Lietuvoje rengiami įvairūs festivaliai. Išsamią informaciją apie juos galima rasti interneto svetainėje www.renginiai.kasvyksta.lt.

Valstybinės šventės: Naujieji metai sausio 1 d., Lietuvos valstybės atkūrimo diena vasario 16 d., Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena kovo 11 d., Šv. Velykos pirmasis sekmadienis ir pirmadienis po pirmos pilnaties po pavasario lygiadienio, Tarptautinė darbo diena gegužės 1 d., Joninės birželio 24 d., Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena liepos 6 d., Žolinė rugpjūčio 15 d., Visų šventųjų diena lapkričio 1d., Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena Lapkričio 2 d., Kūčios gruodžio 24 d., Šv. Kalėdos gruodžio 25-26 d.

Interneto nuorodos:

Asmens gimimą, asmens mirtį, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, tėvystės, motinystės pripažinimą ir nustatymą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą ir asmens lyties pakeitimą registruoja Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos skyriai. Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos turi teisę registruoti Lietuvos Respublikos piliečių gimimą, santuoką ir mirtį.

Lietuvos Respublikos piliečiai prašymus Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos skyriams gali teikti internetu per Registrų centro savitarną:

www.registrucentras.lt/savitarna/

Sistemoje galima pateikti prašymus šioms paslaugoms gauti:

įregistruoti vaiko gimimą,

įtraukti į apskaitą vaiko gimusio užsienio valstybėje gimimą,

įregistruoti tėvystės pripažinimą,

pateikti prašymą santuokos registravimui,

įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje sudarytą santuoką,

įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje nutrauktą santuoką,

įtraukti į apskaitą užsienio valstybėje mirusio asmens mirtį,

anuliuoti civilinės būklės akto įrašą,

atkurti civilinės būklės akto įrašą,

pakeisti ar papildyti civilinės būklės akto įrašą,

pakeisti vardą, pavardę,

išduoti civilinės būklės akto įrašo kopiją, nuorašą, išrašą, pažymą,

išduoti pažymą, patvirtinančią kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą.

Norintieji susituokti asmeniškai raštu paduoda prašymą. Lietuvoje tuoktis leidžiama suaugusiems skirtingos lyties asmenims. Norintieji susituokti su prašymu įregistruoti santuoką pateikia savo gimimo liudijimą ir pasą arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Ištuoktas asmuo pateikia taip pat ištuokos liudijimą, o našlys sutuoktinio mirties liudijimą. Užsienio valstybės pilietis, paduodamas prašymą įregistruoti santuoką, privalo pateikti taip pat savo valstybės kompetentingos įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad jo santuokai nėra kliūčių, šis dokumentas turi būti išverstas į lietuvių kalbą. Norintys susituokti rašo prašymą įregistruoti santuoką ir pateikia gimimo liudijimus, pasus, santuokos ar mirties, jei santuoka ne pirma, liudijimus. 

Santuokos nutraukimas registruojamas teismo, priėmusio sprendimą nutraukti santuoką, buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje įrašant santuokos nutraukimo įrašą, išduodant ištuokos liudijimus ir pažymint apie tai ištuoktųjų asmenų pasuose. Santuoka yra nutraukiama įsiteisėjus teismo sprendimui ir gavus pareiškėjo prašymą, pasą, įsiteisėjusio sprendimo išrašą ir kvitą apie valstybinio mokesčio sumokėjimą.

Mirtis registruojama mirusiojo gyvenamosios vietos ar mirimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje arba seniūnijoje, išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas arba Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje, remiantis medicininiu mirties liudijimu. Mirtis registruojama įrašant mirties įrašą ir išduodant mirties liudijimą. Įregistravus nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo mirtį, taip pat išduodamas pažymėjimas laidojimo pašalpai gauti. Reikalinga turėti mirusiojo pasą ir medicininį mirties liudijimą.

Interneto nuorodos:

Į Lietuvą galima atvykti visų transporto rūšių priemonėmis. Dėl savo geografinės padėties Lietuva yra viena iš tranzitinių šalių tarp Vakarų Europos ir NVS šalių bei perspektyvus Šiaurė-Pietūs transporto koridorius. Vilniaus tarptautiniame oro uoste šiuo metu yra gera keleivių ir orlaivių aptarnavimo infrastruktūra. Lietuva taip pat yra geležinkelių tranzito šalis. Automobiliai yra pirmaujanti ir plačiausiai turizmui naudojama transporto priemonė – veikia 50 automaršrutų su Europos šalimis.

Lietuvos geografinė padėtis lėmė, kad Lietuvą kerta du visos Europos transporto koridoriai: I Šiaurės–Pietų krypties koridorius Talinas–Ryga–Kaunas–Varšuva ir jo atšaka I A Šiauliai–Kaliningradas–Gdanskas; IX Rytų–Vakarų krypties koridoriaus atšakos IX B Kijevas–Minskas–Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir IX D Kaunas–Kaliningradas.

Kelių mokesčiai

Kelių naudotojai, prieš įvažiuodami į mokamus magistralinių kelių A1–A18 ruožus autobusais (transporto priemonių kategorijos M2–M3), krovininėmis transporto priemonėmis (transporto priemonių kategorijos N1–N3) ir jų junginiais bei specialiomis kelių transporto priemonėmis, privalo turėti galiojančią elektroninę vinjetę.

Elektroninė vinjetė – tai elektroninis įrašas Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinės sistemos Kelių naudotojo mokesčio sumokėjimo registravimo modulyje (toliau – KNMM), patvirtinantis nustatyto dydžio naudotojo mokesčio sumokėjimo faktą ir suteikiantis teisę nustatytą terminą važiuoti mokamais magistralinių kelių ruožais.

Daugiau informacijos:

www.keliumokestis.lt/pages/mainPage.xhtml

Gerai išvystyta autobusų sistema didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Troleibusai yra Vilniuje ir Kaune. Miesto viešasis transportas veikia maždaug nuo 5 valandos ryto iki 11 valandos vakaro. Lietuvoje įprasta, kad miestų viešajame transporte galiotų vienkartiniai (veikia ne visuose miestuose) ir terminuotieji bilietai. Miestų viešojo transporto bilietams visoje Lietuvoje taikomos lengvatinės nuolaidos, numatytos LR Susisiekimo ministerijos parengtame Transporto lengvatų įstatyme. Vienkartinio miesto autobuso/troleibuso bilietai kainuoja apie 1 EUR.

Tarpmiestinius ir tarptautinius autobusų reisų tvarkaraščius bei kainas galima rasti čia: www.autobusubilietai.lt/

Traukinių tvarkaraščius ir kainas galima rasti čia: https://ltglink.lt/

Lietuvos vandens keliai, tai universalus neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas, vidaus vandenų kelias Nemunu nuo Kauno iki Klaipėdos bei Kuršių marios. Tarptautinių keltų linijų tvarkaraščiai internetinėje svetainėje: www.portofklaipeda.lt/

Lietuvoje yra keturi tarptautiniai oro uostai: Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių karinis aerodromai. Reguliariųjų skrydžių oro linijų bendrovės: Aeroflot, Belavia, Getjet, Finnair, Air Baltic, Lufthansa, LOT Polish Airlines, Austrian Airlines, SAS, Brussels Airlines, Wizzair, Lauda, Norwegian, UIA, Turkish Airlines, Ryanair.

Interneto nuorodos: